"Žurnalas "Valstybė". 2010 m. balandis."

VGTU atliks tyrimus dėl anhidrito panaudojimo Lietuvos pramonėje

2010 m. kovo 10 d. Informacinis pranešimas
 

UAB “Margasmiltė” pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl mokslinių tyrimų su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos mokslo institutu. Mokslininkai atliks tyrimus dėl lietuviško anhidrito panaudojimo galimybių Lietuvos pramonėje.

 “Pirmieji anhidrito tyrimai atlikti daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų tuometiniame Kauno Politechnikos institute, kuomet buvo aptikti anhidrito klodai ir paimti pirmieji pavyzdžiai. Jau tada suprasta, kad ši itin aukštos kokybės medžiaga yra labai perspektyvi. Mūsų institute tyrimai pradėti daugiau kaip prieš tris dešimtmečius. Tiesa, tada pramonės galimybės buvo kur kas kuklesnės negu dabar, todėl ir reikia atnaujinti tyrimus. Gerai, kad šiuo sunkiu metu tyrimus finansuos verslininkai. Esame įsitikinę, kad anhidritas artimoje ateityje lietuviams taps nepamainoma statybos bei apdailos medžiaga ir padidins pramonės galimybes”,- teigė Termoizoliacijos instituto direktorius Antanas Laukaitis.

Instituto vadovas patikino, kad viena aktualiausių anhidrito panaudojimo sričių – rišamųjų medžiagų (orinių, hidraulinių, tarp jų ir cemento) gamyba.  Tai – ne tik dėl atsparumo savybių. Anhidrito naudojimas gali labai ženkliai sumažinti aplinkos taršą – kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, gaminant cementą, net iki 90 procentų.

Lietuviškas anhidritas unikalus savo kokybe – jo vadinamasis švarumo koeficientas siekia 98 procentus ir yra didžiausias Europoje bei vienas didžiausių pasaulyje. T. Bodrijė teigimu, tai įmonėms atveria naujas galimybes. Kur kas blogesnės kokybės anhidritas Lenkijoje naudojamas gipso bei trąšų pramonėje. Lietuvoje iš atsivežtinio anhidrito taip pat gaminamos mineralinės trąšos, jis naudojamas cemento gamyboje. Tačiau lietuviško anhidrito panaudojimo galimybės kur kas platesnės. Viena realiausių sričių – apdaila. Jau dabar Lietuvos mokslininkai pripažįsta, kad anhidritą galima naudoti interjere, nes jis nei tvirtumu nei išvaizda nenusileidžia marmurui.

Galiausiai – pareikalavo akcijų

Valdiški kantrybės išmėginimai

Sugalvojo, kad trūksta pažymų

2009 gruodžio 24 d. "Verslo žinios"

Valdininkų išsidirbinėjimui nėra ribų

UAB “Margasmiltė“, ketinanti šalia Kauno kasti anhidritą, pusmetį derino PAV ataskaitą ir vylėsi, kad iki lapkričio pabaigos gaus paskutinės institucijos – Kauno RAAD – palaiminimą. Tačiau Pagirių kaimo bendruomenės centras pareikalavo iš Aplinkos ministerijos užsakyti nepriklausomus ekspertus ir parengti naują, išsamią ir objektyvią kasyklos PAV ataskaitą.

Aplinkosaugininkai paskelbė konkursą PAV ataskaitos ekspertizei atlikti. Pretekstas – Lietuvoje nėra specialistų, galinčių kompetetingai atlikti giluminės kalnakasybos projekto PAV, nes Lietuvoje iki šiol nebuvo tokio gylio šachtų.

Margasmiltė teigia, jog projektas vilkinamas tyčia. O tikroji problemų priežastis, - kad Pagirių kaimo bendruomenės centrui vadovauja trys įtakingos tautos prisikėlimo partijos narės. Esą „Margasmiltė“ prieš kelerius metus atsisakė iš vienos iš jų už 5 mln. lt pirkti kelių ha sklypą. Aplinkos ministerijai šiuo metu vadovauja Tautos prisikėlimo partijos deleguotas ministras Gediminas Kazlauskas.

Nei Lietuvoje, nei svetur neatsirado nė vienos firmos, norinčios atlikti šalia Kauno planuojamų įrengti anhidrito kasyklų poveikio aplinkai vertinimo ekspertizę. Tačiau aplinkosaugininkai jau rado naują pretekstą nepalaiminti šio, iki 200 mln. investicijų Lietuvai žadančio, projekto – esą vystytoja "Margasmiltė" iki šiol nepateikė galutinės PAV ataskaitos.

Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamentas (Kauno RAAD), paskelbęs konkursą atlikti kasyklų Pagirių anhidrito telkinyje poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentų ekspertizę, liko it musę kandęs. Vakar turėjo būti atplėšti vokai su dalyvių pasiūlymais. Tačiau plėšti nebuvo ko. „Konkursas neįvyko, nes neatsirado nė vieno dalyvio“, – VŽ informavo Antanas Petrauskas, Kauno RAAD direktorius.

Ką darys toliau, RAAD ketina apsispręsti iki Naujųjų. „Bet pirmiausia mes laukiame galutinės PAV ataskaitos iš „Margasmiltės“, – pabrėžia Kauno RAAD vadovas. – „Nors ji kelia triukšmą, esą mes vilkiname sprendimo dėl šios ataskaitos priėmimą, iš tikro net nėra jos pateikusi. Todėl mes nieko negalime daryti – nei patvirtinti ataskaitos, nei atmesti“.

Jis aiškina, jog „Margasmiltė“ ataskaitą buvo pateikusi, tačiau Susisiekimo ministerija paprašė į PAV įtraukti geležinkelio atšaką, eisiančią iki kasyklos. „Mes „Margasmiltės“ paprašėme atitinkamai papildyti ataskaitą. Galutinės papildytos PAV ataskaitos nesame gavę“, – teigia jis.

Šokiruoti

Tomas Bodrijė, anhidrito kasyklos projekto vadovas, Kauno RAAD vadovo pareiškimą sako vertinantis kaip naują pretekstą vilkinti kasyklų projektą. „Mes esame pateikę galutinį PAV ataskaitos variantą Kauno RAAD“, – užtikrina jis.

Anot jo, transporto sistemos detalizavimas yra ne PAV, o teritorijos detalaus planavimo sritis.
„Detalusis planas – jau tolesnis projekto etapas. Investuotojas negali daryti detaliojo plano, kol nepatvirtinta PAV ataskaita ir negauta licencija kasybai“, – procedūras aiškina p. Bodrijė.

Pasak jo, Kauno RAAD, sudarinėjęs PAV programą, Susisiekimo ministerijos neįtraukė – ji buvo įtraukta vėliau, jau pradėjus PAV ataskaitos derinimo procedūras. O tai, anot p. Bodrijė, prasilenkia su PAV įstatymu. Be to, „Margasmiltė“ ir iš Lietuvos kelių direkcijos, ir iš Lietuvos geležinkelių yra gavusi raštus, kuriuose teigiama, kad jos pastabų dėl PAV ataskaitos neturi.

„Tai yra, nebuvo pareikšta nepritarimo dėl prisijungimo prie kelių ir geležinkelio. Beje, RAAD pastabų dėl geležinkelio atšakos oficialiai „Margasmiltei“ nepateikė, apie tai sužinome tik iš žiniasklaidos“, – kalba pašnekovas.

Anhidrito kasyklų projekte – pirmasis partneris

2009 gruodžio 23 d. Informacinis pranešimas

UAB „Margasmiltė“, vystanti anhidrito kasyklų projektą, sutarė pasirašyti sutartį su UAB „Projektų centras“.

Kauno rajone, prie Pagirių, anhidrito kasyklų projektą vystanti UAB „Margasmiltė“ ir koncernui „Achemos grupė“ priklausanti bendrovė „Projektų centras“ pasirašė ketinimų protokolą dėl partnerystės sutarties rengti detalųjį kasyklų projekto planą ir atlikti projektavimo darbus.

Pasirašius sutartį, UAB „Projektų centras“ atliks Pagirių anhidrito kasyklų antžeminio traukinių ir autotransporto detalaus plano parengimo bei suderinimo, antžeminės dalies statinių ir infrastruktūros techninio projekto parengimo, suderinimo bei statybos leidimo gavimo, antžeminės dalies statiniams projektuoti reikalingų inžinerinių tyrinėjimų, projekto vykdymo priežiūros darbus. Planuojama darbų vertė sieks 2 milijonus litų.

„Anhidrito kasyklų projektas – unikalus, todėl visi darbai turi būti atliekami pripažintų savo srities specialistų. Esame įsitikinę, kad naujųjų partnerių profesionalumas ir patirtis projektuojant sudėtingus objektus yra būtent tai, ko reikia sėkmingam anhidrito kasyklų įrengimui. Taip pat manome, kad su šiuo projektu turi dirbti kuo daugiau lietuviško kapitalo įmonių. Pačią kasyklą, dėl jos specifikos, projektuos didelę patirtį šioje srityje turintys užsienio specialistai. Tačiau sieksime, kad lietuviams tektų kuo daugiau užsakymų”,– teigia bendrovės „Margasmiltė“ atstovas Tomas Bodrijė.

Apie anhidrito kasyklų projektą:

Anhidritas (chemiškai – CaSO4, kalcio sulfatas) – mineralas ir nuosėdinė uoliena, 155-790 m gylyje ištisiniu 40-60 m storio klodu paplitęs pietinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyje. Arčiausiai žemės paviršiaus gavybai palankiausias anhidrito sluoksnis aptinkamas Kauno-Prienų apylinkėse ir gilėja pietvakarių kryptimi. UAB „Margasmiltė“ lėšomis detaliai išžvalgyto anhidrito ištekliai padidinti iki 235,2 mln. t.

Planuojamos investicijos į projektą sieks 200 mln. Lt. UAB “Marsgasmiltė” jau investavo 2 mln. Lt. Įrenginėjant kasyklą bus sukurta apie 200, pradėjus eksploatuoti kasyklą –700 darbo vietų. Kasmet Lietuvos biudžetui bus sumokama ne mažiau kaip 120 mln. Lt įvairių mokesčių. Kasyklų įrengimas planuojamas 2011 m., mineralo kasybą ketinama pradėti 2012 m. Daugiau informacijos – www.margasmilte.lt.

Apie UAB „Projektų centras“:

UAB „Projektų centras“ yra viena iš sparčiausiai augančių Lietuvoje investicinių-inžinerinių paslaugų ir konsultacinių bendrovių, galinti pasiūlyti visą inžinerinių paslaugų paketą verslas- verslui rinkos segmente. Įmonė yra antrinė UAB Koncerno „ACHEMOS GRUPĖ"“ bendrovė, įkurta 2001 metais Kaune.

UAB „Projektų centras“ pagrindinės veiklos kryptys yra projektavimas, statyba, projektų valdymas bei statybų techninė priežiūra. Bendrovės veikla apima paslaugas nuo konsultavimo inžineriniais klausimais, galimybių studijų rengimo iki projektų „nuo idėjos iki raktų įteikimo“ įgyvendinimo. Per daugiau nei 8 metų veiklos istoriją įmonė yra įvykdžiusi apie 200 projektų infrastruktūros, visuomeninės paskirties, energetikos, aplinkosaugos, pramoninių objektų ir gamybos linijų, uostų ir perkėlų, logistikos ir transporto, kitose srityse. Daugiau informacijos – www.projektucentras.lt

Investuotojams – išbandymas ekspertize

2009 gruodžio 23 d. Verslo žinios

Iki 200 mln. Lt investicijų į anhidrito kasyklas šalia Kauno žadantys verslininkai piktinasi aplinkosaugininkų paskelbtu konkursu atlikti kasyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ekspertizę. Anot jų, tai akivaizdus bandymas vilkinti projektą ir valstybės lėšų švaistymas.

Artėjančios Kalėdos nesumažino įtampos, tvyrančios tarp anhidrito kasyklų projektą vystančios UAB „Margasmiltė“ ir Aplinkos ministerijos.

Aistras dar labiau pakurstė Kauno regiono Aplinkos apsaugo departamento (RAAD) gruodžio pradžioje paskelbtas konkursas atlikti kasyklų Pagirių anhidrito telkinyje poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentų ekspertizę. Jau gauti trys dalyvių pasiūlymai. Vokai bus atplėšti šiandien. Tomas Bodrijė, anhidrito kasyklos projekto vadovas, sprendimą atlikti ekspertizę vadina absurdu. „Tai pasityčiojimas iš verslo ir pinigų plovimas“, – piktinasi jis.

Verslininkas stebisi, kodėl aplinkosaugininkai nepasitiki Lietuvos specialistų jau atliktu PAV ir vilkina kasyklų projektą.

„Dėl tokio vilkinimo investuotojai jau pradėjo žiūrėti įtariai, taigi Lietuva gali netekti didžiulių investicijų“, – kalba jis.

Ginutis Juozapavičius, PAV atlikusios UAB „GJ Magma“ vadovas, tikina, jog ekspertizė neturės jokios juridinės galios, nes Lietuvos įstatymai PAV procedūrose ekspertizės išvis nenumato. „Ar tai nėra tik dar vienas bandymas pasipelnyti valstybės sąskaita Kauno RAAD draugams ir švaistyti pinigus?“, – klausia jis.

Spręs bakalaurai

Pasak jo, konkursas atrodo įtartinas, nes sąlygos leidžia parinkti tiekėją, neturintį pakankamos kvalifikacijos. Pvz., sąlygose nėra reikalavimo juridiniam asmeniui turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą tirti žemės gelmes. Reikalavimas turėti leidimą vykdyti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą sąlygose irgi neįrašytas.

Be to, ekspertizės grupei, pagal sąlygas, vadovauti gali bet kokios specialybės bakalauro diplomą turintis ir nieko apie žemės gelmes neišmanantis asmuo. Svarbu tik, kad jis būtų vadovavęs ir rengęs bent vieną PAV, pavyzdžiui, vėjo jėgainių ar kiaulidžių.

„Keista, bet aukščiausią kvalifikaciją turinčių įvairių Lietuvos mokslo sričių daktarų ir profesorių parengtą PAV ataskaitą rengiamasi perduoti ekspertuoti minimalų išsilavinimą turintiems asmenims, nereikalaujant jokių Lietuvos norminiais aktais privalomų licencijų ar žinių. Šiuo aspektu tai yra vien tiktai mokesčių mokėtojų lėšų švaistymas ir proceso vilkinimas“, – šneka „GJ Magma“ vadovas.

Sklaido įtarimus

Tačiau Antanas Petrauskas, Kauno RAAD direktorius, neigia, esą ekspertizę atlikti gali būti patikėta nekompetentingiems asmenims, o projektas vilkinamas dirbtinai.

Anot jo, ekspertizę nuspręsta atlikti, nes PAV ataskaitoje Lietuvos mokslininkams parašė, esą šachta yra pakankamai saugi, kad baigus kasybą joje būtų laikomos radioaktyviosios atliekos. Dėl to sukilo Pagirių gyventojai.

Be to, ketinama 300 m gylyje vykdyti požeminės kasybos darbus – tai nauja mūsų šalyje ir nežinia, ar šachta atlaikys.

„PAV darę Lietuvos geologai požeminės kasybos darbų patirties neturi ir yra tik teoretikai. Mes vieni priimti sprendimą bijome. Todėl ir nusprendėme atlikti ekspertizę. Pagal konkurso sąlygas, bent vienas jame dalyvaujančios firmos atstovas privalo turėti patirties giluminės kalnakasybos darbuose“, – aiškina jis.

„Ekspertizės išvados turi būti pateiktos greitai – iki 2010 m. vasario pabaigos. Todėl nematau čia jokios tragedijos“, – priduria jis.

VŽ info

UAB „Margasmiltė“, ketinanti šalia Kauno kasti anhidritą, pusmetį derino projekto PAV ataskaitą ir ketino
jau iki šių metų pabaigos pasirašyti ketinimų protokolą su investuotoju, mat vylėsi, kad iki lapkričio
pabaigos gaus paskutinės institucijos – Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento – palaiminimą. Tačiau
Pagirių kaimo bendruomenės centras pareikalavo iš Aplinkos ministerijos užsakyti nepriklausomus ekspertus,
turinčius šachtų vertinimo patirties, ir parengti naują, išsamią ir objektyvią kasyklos PAV ataskaitą.
Aplinkosaugininkai nusprendė paskelbti konkursą PAV ataskaitos ekspertizei atlikti.

Ot stebuklai, ot tai dyvai

2009 gruodžio 9 d. "Lietuvos radijas", komentaras. Ramūnas Terleckas.

Sakoma, kad Kalėdos – stebuklų metas. Peržvelgus 2009-uosius, neatrodo, kad stebuklų matyta daug, tačiau tuomet į pagalbą ateina Antano Lyberio „Sinonimų žodynas“. O jame aiškinama, kad tarminis „stebuklo“ sinonimas yra „dyvas“. Ko jau ko, o dyvų Lietuvoje netrūksta, nesvarbu, Kalėdos ar Velykos ant slenksčio.

Antai Ūkio ministerija, Ekonominės plėtros agentūra braukia devynis prakaitus ieškodama investicijų į Lietuvą. Giriasi „Barclays“ banko aptarnavimo padalinį atvedusios (kad ir kažkiek primokėjusios už atėjimą, kad ir sujaukusios informacinių technologijų darbdavių rinką).

Premjeras Andrius Kubilius, įvertindamas pirmuosius Vyriausybės darbo metus įspėja, kad „kitais metais pagrindiniai žodžiai bus „nedarbas“ ir „naujos darbo vietos“. O tuo pat metu lietuviška bendrovė „Margasmiltė“, žadanti sukurti kelis šimtus darbo vietų ir investuoti 200 mln. Lt   į andihrito kasyklas netoli Kauno, beviltiškai daužo galvą į Aplinkos ministerijos duris. Bendrovė įvykdė visus reikalavimus, pateikė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, surinko 12 įvairiausių institucijų parašus, tačiau nei investuoti, nei kurti darbo vietas leidimo negauna.

Aplinkos ministerija svarsto, kad dar reikėtų „nepriklausomų“ ekspertų išvadų, nes toko objekto Lietuvoje dar nebuvo, todėl linkusi net sumokėti tūkstančius „nepriklausomiems“ ekspertams ir taip savotiškai žemina Lietuvos geologijos tarnybos profesionalus.

Tuomet ir tenka spėlioti, ar toks ministerijos elgesys yra stebuklas ar dyvas. Tikrai neįtarčiau Aplinkos apsaugos ministro Gedimino Kazlausko siekiant naudos sau ar į postą jį delegavusiai Tautos prisikėlimo partijai, juk tai būtų ne tik ne elegantiška, bet ir visiškai kvaila, ypač kai šios partijos pozicijos valdančiojoje koalicijoje silpnėja, o premjeras vis dažniau kalba apie nedarbo problemas.

Tikrai ne stebuklu turėtų būti vadinama ir sugriežtinta atsiskaitymo už patiektus maisto produktus tvarka: šiandien mūsų įmonės Tailando ir Meksikos prekybininkams privalo sumokėti per 30 dienų, nors tolimų šalių pardavėjai sutinka laukti pinigų kelis kartus ilgiau. Regis, užtektų nedidelės pataisos, tačiau nei Žemės ūkio ministerijai, nei kokiam iškiliam Seimo nariui vis neužtenka laiko dyvams ištaisyti, todėl verslininkai priversti energiją eikvoti tik tam, kad apeitų kvailą tvarką.

Dar vieną dyvas – pelno mokesčio lengvata inovacijoms. Nuo šių metų pelno mokesčio lengvata taikoma įmonėms, investuojančioms į ilgalaikį turtą. Tokiu turtu laikoma: ne anksčiau kaip prieš 2 m. pagamintos mašinos ir įrenginiai, kompiuterinė technika ir ryšių priemonės, programinė įranga ir panašiai.

„Verslo žinios“ rašė, kad bendrovė „Alvora“ investavo 1,37 mln. litų į naują automobilinį kraną ir norėjo pasinaudoti minėta lengvata. Deja, pasirodė, kad negali, nes kranas turi ratus, o jei būtų vikšrinis – lengvata įmonei būtų taikoma.

Stebuklų,   blogąja prasme, yra ir daugiau – štai „Tenos“ sauskelnių 22 vnt. pakuotė suaugusiesiems nedidelėje specializuotoje parduotuvėlėje neįgaliesiems kainuoja apie 48 litus, o vaistinių tinkle – apie 75 litus. Taigi susidaro beveik 30 litų skirtumas. Tiesa reikia pridurti, kad į vaistinių tinklą galima eiti su receptu ir gauti kompensaciją iš valstybės bent vienai pakuotei. Galbūt tai ir yra „rinkos“ stebuklo esmė.

Jei taip, nejučiomis kyla retorinis klausimas ir kartu atsakymas: „Kada gyvensime geriau? Kai liausimės vogti.“

Baudų medžioklės sezonas

2009 gruodžio 9 d. „Valstiečių laikraštis“. Saulius Tvirbutas.

Valstybinės verslo kontrolės institucijos, pajutusios, kad gali būti sujungtos ar net panaikintos, be gailesčio žlugdo verslo įmones ir jų darbuotojus, norėdamos įrodyti savo reikalingumą.

Vyriausybė prakalbo apie įspūdingą verslą kontroliuojančių institucijų skaičių ir siūlo jį mažinti. Tačiau verslininkai sako, kad sunkmečiu kai kurie kontrolieriai neriasi iš kailio, kad įrodytų savo svarbumą, ir be gailesčio skiria dideles baudas už menkus nusižengimus. Kontroliuojančios institucijos taip pat tampa įrankiu žlugdyti kuo nors politikams neįtikusių verslininkų investicijas.

Panašu į reketą

Valdžia mėgsta daug šnekėti apie būtinybę gerinti verslo aplinką, savo siūlymus teikia ir Saulėlydžio (skirtos mažinti biurokratijai), ir Saulėtekio (turi gerinti verslo sąlygas) komisijos. Tačiau dažniausiai apsiribojama gražiais žodžiais arba nerealiais užmojais. Tarkime, sumažinti kontroliuojančių institucijų skaičių, kuris išties didelis – 152. Tačiau užtenka prisiminti Saulėlydžio komisijos siūlymą panaikinti tik vieną daug kritikos sulaukiančią Tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą. Ją ketinta sujungti su Valstybine veterinarijos ir maisto tarnyba, tačiau tai ir liko tik planas.

Verslininkai labiausiai skundžiasi dėl siautėjančių kontrolės institucijų. Vienos krovinių vežimo įmonės vadovas (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo apie kuriozines situacijas, kurios tokioms įmonėms yra liūdna kasdienybė. „Sudužo vieno krovininio automobilio priekinis stiklas ir vairuotojas jį pakeitė nauju. Bet nespėjome užklijuoti ant naujo stiklo vinjetės, rodančios, kad sumokėtas kelių mokestis, – kalbėjo verslininkas. – Vairuotojas turėjo dokumentus, patvirtinančius, kad mokestis sumokėtas. Tačiau jį sustabdę Muitinės departamento pareigūnai net netikrino turimų dokumentų, o skyrė 1,9 tūkst. Lt baudą vien dėl lipduko. Argi tai ne valstybės vardu vykdomas reketas, kai verslui ir taip nelengva? Juo labiau kad muitininkai pirmiausia turėtų gaudyti kontrabandininkus, ne skirti baudas už lipdukus.“

Kenčia ir paprasti darbuotojai

Kitos transporto įmonės vairuotojas, uždirbantis vos 1000 Lt, pasakojo gavęs 800 Lt baudą iš Kelių transporto inspekcijos už tai, kad neturėjo tachografo – prietaiso, fi ksuojančio vairuotojo darbo laiką. „Paprastai dirbu su lengvesne nei 3,5 t mašina ir tokių dalykų nereikia, tačiau turėjau pakeisti susirgusį didelio sunkvežimio vairuotoją ir vykti į vieną reisą. Tai įvyko ankstų rytą, kai reikėjo skubiai išvežioti prekes, todėl vadybininkas nespėjo išrašyti reikiamų dokumentų, įrodančių, kad su dideliu sunkvežimiu dirbu tik laikinai, – guodėsi žmogus. – Tuos dokumentus galėjau pristatyti po kelių valandų, tačiau iškart gavau maksimalią baudą. Įmonė bandys sumažinti sumą teisme, nes nežinau, kaip reikės mėnesį pragyventi ir išlaikyti šeimą iš likusių 200 Lt.“

Kelių transporto inspekcijos pareigūnai naudojasi nelanksčiu įstatymu, kai vienodi reikalavimai turėti tachografus taikomi tiek tolimųjų reisų, tiek vietinių maršrutų vairuotojams.

Ne mažiau dėl verslo kontrolės kenčia ir buhalteriai. Negana to, Vyriausybė pasiūlė didinti jiems sankcijas iki 2000 Lt už apskaitos reikalavimų pažeidimus. Pasak Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Danguolės Pranckėnienės, atrodo, kad iš jų tyčiojamasi. „Jei įmonė atsiduria ant bankroto slenksčio ir negali laiku sumokėti gyventojų pajamų mokesčių, buhalteriai pirmieji priversti palikti įmones, kad jų nenubaustų mokesčių inspekcija. Apskritai jiems užkrauta nepagrįstai daug atsakomybės, neatsižvelgiant į įvairias verslo pasaulyje susidarančias situacijas“, – piktinosi ji.

Kontrolė – politikų įrankis

Verslą kontroliuojančias institucijas galima panaudoti politikų užgaidoms tenkinti. Tai rodo bendrovės „Margasmiltė“ pavyzdys. Įmonė parengė verslo planą, surinko visus reikiamus poveikio aplinkai dokumentus, rado verslininkų, pasiryžusių investuoti iki 200 mln. Lt į naudingos ir visiškai nekenksmingos iškasenos – anhidrito, kasyklą Kauno rajone.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (Kauno RAAD), turėjęs dar lapkritį pateikti išvadas, staiga apsigalvojo. Neofi cialiai pareigūnai paaiškino, kad yra gavę aplinkos ministro nurodymą vilkinti sprendimo priėmimą. Tai padaryti galima pasiūlius inicijuoti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos arba paties anhidrito telkinio ekspertizę samdant užsienio specialistus. „Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų veiksmus vertintume kaip neatsakingą lėšų švaistymą, – sakė „Margasmiltės“ atstovas Tomas Bodrijė. – Kasyklų techninių ypatybių patikra ar patvirtinimas absoliučiai nesusijęs su projekto aplinkosaugos etapu ir privalės būti atliktas užsakovo lėšomis, parengus požeminės kasyklos techninį darbo projektą.“

T.Bodrijė nuomone, realiausia priežastis, kodėl Kauno RAAD vilkina sprendimo priėmimą, yra ne tariama grėsmė aplinkosaugai, o kai kurių asmenų politiniai ir giminystės ryšiai. Mat vietos ieškančiai įmonei sklypą pirkti pasiūlė Tautos prisikėlimo partijos Kauno skyriaus pirmininkės Rūtos Pusvaškienės giminaitė. Bendrovei pasiūlymas buvo per brangus ir jie įsigijo gretimą sklypą. Tada ir prasidėjo įmonės bėdos. Tuo labiau kad keršyti dėl nepavykusio asmeninio sandorio nebuvo sunku: Aplinkos ministeriją valdo Tautos prisikėlimo partijos deleguotas ministras. Vadinasi, tenkinti partijos bičiulių užgaidas ir žlugdyti rajonui ir šaliai naudingą projektą galima pasitelkus valstybines institucijas?

Daug neprotingos kontrolės

Arturas Mackevičius, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas

Verslą kontroliuojančios institucijos dažnai dirba neracionaliai ir iššvaisto daug valstybės lėšų. Tarkime, pareigūnai važinėja ir leidžia valstybės lėšas degalams, kol patikrina daugybės parduotuvių svarstykles, nors tai galėtų padaryti ir patys savininkai. Nesuprantamas reikalavimas kas mėnesį vežti į laboratoriją prekybos įmonių naudojamą vandenį. Užtektų patikrinti vandens tiekėją, o ne atskiras parduotuves. Nesuprantami ir kai kurie biurokratiniai reikalavimai. Turiu kelias parduotuves ir prieš naujus metus pradedu prekiauti fejerverkais. Nors tai darau jau daugelį metų tose pačiose vietose, vis tiek kaskart reikia iš naujo rinkti visus dokumentus, institucijų parašus, gaišti daugybę laiko.

Pirmiausia turėtų aiškinti, o ne bausti

Giedrius Kadzijauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

Verslui priskirta labai daug įsipareigojimų valstybei. Tokiomis sąlygomis lengva rasti priežastį bausti. Beje, tai ir viena priežasčių, mažinančių visuomenės verslumą. Juk žmogus, pradėjęs verslą, turi ne tik konkuruoti, rizikuoti, bet dar ir jausti baimę, kad nukentės nuo valstybinių tarnybų. Turėtų būti atvirkščiai: kontroliuojančioms institucijoms pirmiausia derėtų ne bausti, bet paaiškinti ir padėti įgyvendinti reikalavimus. Tačiau kol kas dominuoja baudimo principas. Ypač verslininkai skundžiasi dėl Tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos arogancijos, kai dėl menkiausių klaidelių skiriamos baudos ir paskui tik metama frazė: „Susitiksime teisme.“

Kreivų veidrodžių atspindžiai

2009 lapkričio 19 d. "Verslo Žinios" redakcijos nuomonė


Atrodo, kad mes gyvename kažkokioje kreivų veidrodžių karalystėje. Lietuvai nebereikia investicijų: kur tik pasisuksi, visur kliūtys – tai įvairiausių gandų išgąsdinti gyventojai protestuoja, tai kiaulių kvapas juos erzina, tai privačius sklypus išperka „ne už tą kainą“. Žinia, Lietuva – ne Sibiro platybės, čia tikrai plačiai nepasisukiosi, ko nors neužkabinęs. Ypač jei kelią pastoja akivaizdūs interesai.

Šį sykį panašu, kad į vienos partijos interesų pinkles pakliuvo Druskininkų bendrovė „Margasmiltė“, ketinanti šalia Kauno kasti anhidritą. Įmonė, kuri įdarbintų 700 žmonių, jos investicijos siektų 200 mln. Lt, o pradėjusi veiklą šalies biudžetą kasmet papildytų 150–170 mln. Lt, suklupo prie Aplinkos ministerijos (AM) slenksčio.

Kelias jau nueitas netrumpas – pusmetį buvo derinama poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, surinkti būtiniausių institucijų parašai. Tačiau parašų ketinimų protokole su investuotojais dar teks palaukti – tik nežinia, kiek lauks ir ar lauks investuotojai. Mat pavojaus varpais ėmė skambinti neseniai susikūręs Pagirių kaimo bendruomenės centras – jis netikįs minėta PAV ataskaita. Todėl AM privalanti samdyti kitus ekspertus ir pateikti naują ataskaitą.

Dar vasarą Kauno rajono savivaldybės atstovai ir geologai aplankė gipso ir anhidrito kasyklos šachtas Lenkijoje. Viena jų eksploatuojama daugiau nei 40 m., artimiausias nuo šachtos vienkiemis įsikūręs vos už keliasdešimties metrų. Lenkijos kasybos inspekcijos specialistai teigė, kad šachtos absoliučiai nepavojingos, nors lenkai anhidritą kasa kur kas pavojingesniu būdu, nei planuojama daryti Lietuvoje.

Tačiau Pakaunės gyventojai susigalvojo naują siaubą – kad šiose šachtose bus laikomos radioaktyviosios atliekos. Tai esą ne tik pakenktų sveikatai, bet ir grėstų nuostoliais – mat niekas nenorės pirkti šali esančių žemės sklypų.
Tai gal tuose sklypuose ir pakastas šuo? VŽ rašė (2009 11 18), kad minėtą Pagirių kaimo bendruomenės valdybą sudaro trys moterys – giminaitės, iš jų viena, atsitiktinai ar ne, yra Tautos prisikėlimo partijos (TPP) Kauno rajono skyriaus pirmininkė, kitos dvi – partijos aktyvistės. „Margasmiltės“ atstovas Tomas Bodrijė pasakoja, kad atsisakė iš vienos trijulę sudarančių ponių pirkti sklypą ir pakloti už jį 5 mln. Lt. Analogišką sklypą bendrovė įsigijo už 2 mln. Lt. iš banko. Tad, anot p. Bodrijė, ponių rūstumo priežastis gali būti visiškai ne šachtos glūdumų „pavojai“.

Nuostabą kelia tai, kad TPP aktyvistės į savo interesų vežimą kinko ir tos pačios partijos deleguotą aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską. Ir panašu, kad šis linkęs leistis partinių moterėlių vadeliojamas. Aleksandras Spruogis, aplinkos viceministras, prisipažinęs, kad PAV nėra skaitęs, vis dėlto mano, kad PAV ekspertizę atlikti reikia – na, ir kas, kad visos ataskaitą vertinusios institucijos jai pritarė. Ekspertams samdyti numatyta ir konkreti suma, tačiau piliečiams apie ją žinoti, aišku, nedera. „Įstatyme numatyta, kad sudėtingais atvejais gali būti pakviesta ekspertų. Aišku, nėra reglamentuota, kas yra sudėtingi atvejai“, – pripažįsta jis.

Atrodo, kad šis atvejis tikrai išskirtinis – bent jau tuo, kad valdiškos institucijos paverčiamos partijų tarnaitėmis.

Kam Lietuvai investicijos jei partijai nieko nenubyra

2009 lapkričo 18 d. "Verslo žinios"

Aplinkos ministerija vilkina anhidrito šachtų projektą, nes neva nori „išvengti karo“ su Pagirių kaimo bendruomene, kuriai vadovauja trys Tautos prisikėlimo partijos narės.

Druskininkų bendrovė „Margasmiltė“, ketinanti šalia Kauno kasti anhidritą, pusmetį derino poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą, surinko 12 įvairių institucijų parašų ir planavo jau šiemet pasirašyti ketinimų protokolą su investuotoju. Mat vylėsi, kad pagal įstatymą iki lapkričio pabaigos gaus paskutinės institucijos
– Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento – palaiminimą.

Tačiau Kauno rajono savivaldybė gavo neseniai susikūrusio Pagirių kaimo bendruomenės centro prašymą reikalauti Aplinkos ministerijos, kad ši užsakytų nepriklausomus ekspertus, turinčius šachtų vertinimo patirties, parengti naują, išsamią ir objektyvią planuojamos įrengti anhidrido kasyklos poveikio aplinkai
vertinimo ataskaitą.

Aplinkos ministerija dar svarsto, ar reikia atlikti PAV ekspertizę, tačiau sako, kad tai būtų logiška, nepaisant fakto, kad visos ataskaitą vertinusios institucijos jai pritarė.
„Greičiausiai tai padarysime. Nes tokio objekto iki šiol Lietuvoje nebuvo. Numatome šiokią tokią sumą pinigų ekspertams samdyti, bet jos negalime įvardinti“, – dėsto Aleksandras Spruogis, aplinkos viceministras.

Nežino, ko bijo

Ponas Spruogis aiškina, kad Lietuvos mokslininkų parengtai PAV ataskaitai ekspertizės reikia norint įsitikinti, ar ataskaitoje pateiktos išvados yra pagrįstos, ar tikrai nebus neigiamų pasekmių, apie kurias PAV ataskaitoje nebuvo užsiminta.

„Bendruomenė priešinasi. Kad išvengtume karo, jei taip galima pasakyti, būtų gerai, kad specialistai įvertintų ir užtikrintų visuomenę, jog viskas ten yra gerai. Mes sakome, kad ekspertai – yra žmonės turintys patirties vertinant panašius objektus. Žmonės privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją ir patirties. Vienas dalykas, kai vertina mokslininkas, turintis teorinį išsilavinimą, o kitas – kai vertina praktikas, arčiau
susipažinęs. Aš nežinau, ar Lietuvoje yra kompetentingų žmonių šiuo klausimu“, – sako p. Spruogis. Jis prisipažįsta anhidrito kasyklos PAV ataskaitos neskaitęs ir negalįs atsakyti, dėl kokių galimų nesklandumų nerimauja Aplinkos misterija.

„Įstatyme numatyta, kad esant sudėtingiems atvejams gali būti pakviesti ekspertai. Aišku, nėra reglamentuota, kas yra sudėtingi atvejai“, – kalba p. Spruogis.

Nesupranta

„Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento prašymu teikėme dalykinę konsultaciją šiuo klausimu. Mūsų išvados tokios – PAV atlikta ypač profesionaliai ir nekelia jokių abejonių, nes ataskaitą rengė labai kvalifikuoti specialistai. O ekspertizę tikslingiau palikti, kai bus parengtas pačios šachtos įrengimo ir anhidrito gavybos techninis projektas. Tada iš tiesų gali prireikti užsienio ekspertų, nes mes neturime šachtų. Tačiau manau, kad tokį projektą ir rengs užsienio specialistai“, – sako Vyda Elena Gasiūnienė, Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja.

Ji pasakoja, kad Baltarusijos metalurgijos instituto specialistų šachtos įrengimo projektas buvo parengtas dar 1994 m. vykdant Vyriausybės patvirtintos „Žemės gelmių įsisavinimo ir panaudojimo programos“ uždavinius. Jį gerai vertino tiek užsienio ekspertai, tiek šalies atsakingų institucijų specialistai. 1996 m. buvo numatyta šachtos įrengimo pradžia. Tik tada niekas nesiryžo investuoti į brangiai kainuojantį ilgalaikį projektą.

„Anhidrito kasyklos poveikis aplinkai minimalus – net dulkių nėra, nes viskas, kas bus iškasta, yra grynas produktas. Vieta kasyklai – ideali. Kas gali geriau tai žinoti nei geologai? Mes daugybę metų propagavome tokios šachtos įrengimą, mėginome sudominti valstybę, verslą, bet niekas nesiryžo“, – pasakoja p. Gasiūnienė.

Ginutis Juozapavičius, mokslininkas, vadovavęs anhidrito kasybos PAV ataskaitai, tvirtina, kad antžeminė kasyklos veikla gali būti prilyginta paprasčiausiam krovos terminalui, o tai, kas vyksta po žeme, niekaip negali pakenkti aplinkai, nes pati iškasena yra labai tvirta ir švari.

„Niekada nebuvau surinkęs tokios stiprios komandos, kaip šiai PAV ataskaitai – žmonės turi dešimtmečių patirtį. Aš pats 20 metų vadovauju įmonei, kuri, parengusi visų didžiausių Lietuvos karjerų PAV ataskaitas, valdo 80% rinkos. Man keista, kad ministerijos valdininkai abejoja mūsų kompetencija. Sunku suvokti, kas čia vyksta“, – kalba p. Juozapavičius.

Užrūstino damas

Karingai nusiteikusiam Pagirių kaimo bendruomenės centrui, kuris įsteigtas praėjusio mėnesio pabaigoje, vadovauja trys damos. Rūta Pusvaškienė – Tautos prisikėlimo partijos Kauno rajono skyriaus pirmininkė, jos sesuo dvynė Rasa Lebedevienė – viena aktyviausių šio partijos skyriaus veikėjų, ir Regina Krapavickienė – artima seserų giminaitė ir minėtos partijos narė. Šios trys moterys sudaro Pagirių kaimo bendruomenės valdybą.

Anot Tomo Bodrijė, anhidrito kasyklos projekto vadovo, „Margasmiltė“ prieš kelerius metus atsisakė iš p. Krapavickienės už 5 mln. Lt pirkti kelių ha sklypą, o nusipirko šalia esantį sklypą už 2 mln. Lt iš banko. Ponas Bodrijė įsitikinęs, kad tai ir yra jų problemų priežastis. Kai „Margasmiltė“ visuomenei pristatė PAV ataskaitą, p. Krapavickienė atvirai piktinosi, kad įmonė sklypą pirko ne iš jos.

Dar rugsėjį „Lietuvos žinios“ rašė, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai, nenorėję, kad būtų skelbiamos jų pavardės, patikino, kad anhidrito kasyklai buvo skirtas išskirtinis dėmesys. Ypač Aplinkos ministerijos, kuriai vadovauja „prisikėlėlių“ į Vyriausybę deleguotas Gediminas Kazlauskas.

Partiečių ambicijos – svarbiau už investicijas

2009 lapkričio 18 d. "Valstiečių laikraštis". Saulius Tvirbutas

Aplinkos ministerija vilkina šimtamilijoninių investicijų atėjimą ir naujų darbo vietų kūrimą Kauno rajone dėl Tautos prisikėlimo partijos narių ambicijų.

„Ar norite, kad prie jūsų namų būtų laidojamos radioaktyviosios medžiagos?“ - dažnas gyventojas, išgirdęs tokią informaciją, nesvarstydamas ir nesigilindamas į tikrus faktus, pritartų, kad reikia protestuoti ir kreiptis į valdininkus.

Kauno rajone, Pagiriuose, iš tikrųjų planuojama iškasti dvi gilias šachtas, bet ne atliekoms laidoti, o švarios ir naudingos žemės iškasenos – anhidrito – gavybai. Tačiau dvi Tautos prisikėlimo partijos narės ėmė kurstyti vietos gyventojus. Paskui tos pačios partijos valdomoje Aplinkos ministerijoje pradėtos ręsti ir biurokratinės kliūtys projektui. Užsienio investuotojai gūžčioja pečiais: kaip valdžia gali taip įnirtingai priešintis šimtamilijoninių investicijų atėjimui. Ir dar sunkmečiu, kai auga nedarbas, mažiau surenkama mokesčių.

Naudinga uoliena

Mineralinė uoliena anhidritas (bevandenis gipsas) naudojama trąšų, statybinių medžiagų, plastiko, popieriaus, baldų gamybos pramonėje. Į Lietuvą jis įvežamas iš Lenkijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, nors mūsų šalyje jo yra trilijonai tonų. Tačiau jo klodai slepiasi maždaug 300 m gylyje.

Druskininkų bendrovė „Margasmiltė“ sumanė kasti šį mineralą šalia Kauno ir tikina jau radusi partnerių, pasiryžusių investuoti 160–200 mln. Lt. Pati „Margasmiltė“ jau išleido apie 1 mln. Lt, už kuriuos darė du kontrolinius gręžinius ištirti anhidrito klodus, padidino savo įstatinį kapitalą nuo 1 iki 2 mln. Lt.

„Projektu susidomėjo keli stambūs investuotojai iš Vokietijos ir Didžiosios Britanijos, turintys žinomus prekių ženklus, – teigė „Margasmiltės“ atstovas Tomas Bodrijė. – Kol nepasirašytas ketinimų protokolas, jų vardų dar neatskleidžiame.“

Pasak T.Bodrijė, susidomėjimą rodo ir stambus Lietuvos cemento bei trąšų gamintojas. Mat naudojant anhidritą cemento gamyboje, anglies dvideginio į atmosferą išmetama net 80 proc. mažiau. Tai leidžia ne tik apsaugoti gamtą, bet ir parduoti turimas taršos kvotas, kurios yra itin paklausi prekė tarptautinėje rinkoje.

Taršomi, kaip įmanoma

Geologijos specialistai sako, kad anhidrito gavyba yra viena švariausių. Vis dėlto „Margasmiltė“, sumaniusi atgaivinti dar sovietmečio valdžiai kilusią, bet per santvarkų permainas numarintą idėją, susidūrė su biurokratijos mėsmale. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) ėmė per daug skrupulingai prašyti įvairiausių institucijų patvirtinimų. „Dokumentų tvarkymo laikotarpiu reikalingų institucijų parašų ir dokumentų sąrašas buvo vis papildomas, nors to įstatymai nenumato – RAAD privalėjo iš karto pateikti baigtinį sąrašą“, – įsitikinęs T.Bodrijė.

Surinkus 12 valstybinių institucijų teigiamus įvertinimus, RAAD nenurimo ir pareikalavo techninio projekto detalių. „Jose yra komercinių paslapčių, ekonominių skaičiavimų, autorinių mokslinių darbų, todėl viso to pateikti mes negalime, be to, tai visai nesusiję su aplinkos poveikio vertinimu“, – stebėjosi bendrovės atstovas. Pasak T.Bodrijė, užsienio kompanijos jau klausia, kodėl šis visai šaliai naudingo sumanymo palaiminimas taip ilgai vilkinamas valdžios koridoriuose.

Susidomėjo ir ministerija

Ypatingą susidomėjimą projektu parodė ir Aplinkos ministerija. Yra pagrindo įtarti, kad būtent iš ten ir buvo nuleidžiami nurodymai kuo priekabiau vertinti sumanymą kasti gamtosaugos požiūriu nekaltą, bet šaliai labai naudingą uolieną.

Projekto dokumentus dabar naršo Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyrius, nors pagal įstatymus visiškai pakanka RAAD palaiminimo. Aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis neneigė, kad pritarti projektui pakanka RAAD sprendimo. „Tiesiog šis projektas sulaukė daug gyventojų skundų, kreipėsi ir juos atstovaujantys Seimo nariai, todėl ir ministerija turi visapusiškai bei nešališkai tai ištirti“, – aiškino jis.

RAAD atsakymą dėl poveikio aplinkai vertinimo turėjo pateikti šią savaitę, tačiau „Margasmiltė“ gali sulaukti dar vieno siurprizo. Redakcijos duomenimis, ministerija ketina kviesti nepriklausomus ekpertus. Kadangi mūsų Geologijos tarnyba yra pavaldi ministerijai, specialistus tektų kviesti iš užsienio. O jie kainuoja nepigiai – praktika rodo, kad tokie ekspertai gali atsieti ne vieną šimtą tūkstančių, o neretai ir milijonus litų.

Taip pat akivaizdu, kad projekto įgyvendinimas nusikeltų į dar tolesnę ateitį. Stebina, kad ministerija nepasikliauna savų geologų išvadomis, kurios yra palankios projektui. Tuo labiau, kad mūsų specialistai yra kviečiami kaip ekspertai į kitas šalis.

Bičiuliai – svarbiausi

Iš kur staiga pasipylė gyventojų skundai? Kodėl taip jautriai į juos sureagavo Aplinkos ministerijos viršūnės, nors išsiaiškinti, ar pagrįsti žmonių būgštavimai pakaktų žemesnės jai pavaldžios instancijos kompetencijos? Viena, kai tai baugina gyventojus – jie gali nesuprasti, kas tas anhidritas, ir patikėti visokiais gandais. Bet visai kas kita – valstybės aplinkosaugininkai, jie turėtų puikiai suprasti, kad anhidritas – ne koks uranas ar nafta.

Pasirodo, projektas kliūva Tautos prisikėlimo partijos (TPP) veikėjoms. Su Kauno Daktarų grupuote siejamo Rolando Michalskio žmona Rasa Lebedevienė (būtent dėl ryšių su jos vyru parlamentarai nusprendė atstatydinti Seimo pirmininką ir TPP lyderį Arūną Valinską) ir TPP Kauno skyriaus pirmininkė Rūta Pusvaškienė ėmė agituoti Pagirių gyventojus neleisti statyti kasyklų.

T.Bodrijė užsiminė, kad įmonei ieškant sklypo, R.Pusvaškienės giminaitė bandė įpiršti savo valdą už 5 mln. Lt. „Tai buvo daug kartų rinkos vertę viršijanti ir nepriimtina kaina, – pasakojo jis. – Todėl įsigijome kitą, bankrutavusios įmonės turėtą žemę.“

Tada partijos veikėjos ir ėmėsi kerštingų žygių. Tarp vietos gyventojų buvo skleidžiami gandai, esą įmonė ketina įrenginėti atominės elektrinės radioaktyvių atliekų saugyklas. Nenuostabu, kad daug žmonių nesigilindami pasirašinėjo skundus. O juos nagrinėjo būtent TPP valdoma Aplinkos ministerija ir jai pavaldi RAAD.

Sulaukia prašymų įdarbinti

T.Bodrijė teigimu, įmonė jau sulaukė apie 200 prašymų ir klausimų apie galimybę gauti darbą būsimoje kasykloje. Iš viso joje planuojama įdarbinti apie 700 žmonių. „Įskaitant įmones, kurios perdirba anhidritą, transportavimą, iš viso galima sukurti 1,5 tūkst. darbo vietų“, – mano T.Bodrijė.

Kasdama anhidritą, pagrindines pajamas „Margasmiltė“ planuoja gauti iš eksporto, o vėliau, manoma, kad vis daugiau lietuviškų iškasenų naudos ir vietos įmonės. Vienos tonos anhidrito kaina yra 250 Lt. Jo per metus žadama išgauti apie milijoną tonų. „Projektas turėtų atsipirkti per 10 metų“, – mano T.Bodrijė.

Jei asmeninėms ambicijoms patenkinti įsukta biurokratijos mėsmalė nesužlugdys projekto, iki 2011 m. tikimasi iškasti dvi apie 300 m gylio šachtas. Vienoje dirbs žmonės, kita bus skirta ventiliacijai ir iškasenoms iškelti. „Per tą laiką bendradarbiausime su mokymo įstaigomis, kad jos parengtų reikiamų specialistų, kviesime jų ir iš Lenkijos, kur gilios anhidrito eksploatacijos tradicijos, kreipsimės į darbo biržas, kad jos pagelbėtų perkvalifi kuoti statybos sektoriaus darbuotojus“, – pasakojo T.Bodrijė.

Atneštų daug naudos regionui
Valerijus Makūnas, Kauno rajono meras

Šachtos eksploatacija būtų labai naudinga Kauno rajonui. Turėtume daug naujų darbo vietų, o lėšų visada stokojantis rajono biudžetas gautų papildomų pajamų. Savivaldybės specialistai lankėsi tokioje pat kasykloje Lenkijoje ir įsitikino, kad ji visiškai nekenkia aplinkai. „Margasmiltė“ susidūrė su asmeniniais interesais: viena garsi ponia sukėlė sumaištį ir sukurstė gyventojus, kad šis projektas būtų vilkinamas.

Anhidrito gavyba visiškai saugi
Algirdas Jurgaitis, Vilniaus universiteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros profesorius

Anhidrido gavyba yra visiškai saugi gamtai ir žmonėms. Uoliena kasama iš gilių šachtų, nedulka, todėl aplinkinių vietovių gyventojams tai nekelia jokių nepatogumų. Mūsų šalyje yra didžiulių pasaulyje paklausaus anhidrito telkinių. Jie neeksploatuojami tik dėl didelių pradinių investicijų. Tačiau paskui galima sulaukti didelės naudos. Lietuvoje nėra daug naudingų iškasenų. Daugiausia naudojame žvyrą, smėlį, molį.

Anhidrito kasyklos žmonėms nekenks?

2009 lapkričio 9 d. "Kauno diena"

Jeigu investuotojams ir bendruomenei pavyks išspręsti ginčus, Garliavos apylinkėje po trejų metų atsiras milžiniška anhidrito kasykla, kurioje dirbs 700 žmonių.

Primena galeriją

Lietuviai neretai pavydžiai kalba apie šalis, kurios gyvena ant naftos, dujų ar aukso klodų. Tačiau, atrodo, ir mūsų šalis turi naudingų iškasenų - netoli Kauno aptikti dideli ištekliai anhidrito. Tai sulfatų klasės mineralas ir nuosėdinė uoliena, iš kurios gali būti gaminamos mineralinės trąšos, cementas, gipso plokštės. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai suskaičiavo, kad cemento gamyboje klintis ir molį pakeitus anhidritu, energetinės sąnaudos sumažėja 95 proc.

Kasyklos projektą vykdanti bendrovė "Margasmiltė" šachtos statybos darbus ketina pradėti kitą rudenį, o pirmieji anhidrito luitai būtų iškasti 2012 m.

"Juodi, suvargę darbininkai, su kirtikais keturlinki plušantys tamsoje - taip žmonės įsivaizduoja kasyklas, bet čia bus visai kas kita. Vaikščiosime kaip po akmens galerijas", - pasakojo bendrovės "Margasmiltė" projektų vadovas Tomas Bodrijė.

Jis skaičiuoja, kad statant šachtą bus įdarbinta 200 žmonių, o vėliau, pradėjus eksploatuoti kasyklą, joje dirbs 700 žmonių. Esą "Margasmiltė", kasmet parduodama anhidrito už 200 mln. litų, patektų į dešimtuką didžiausių mokesčių mokėtojų Kauno apskrityje.

Kodėl sukilo gyventojai?

Išgirdę apie kaimynystėje planuojamas įrengti anhidrito šachtas kai kurie Pagirių kaimo gyventojai ėmėsi protesto akcijų.

"Kas gali garantuoti, kad vieną dieną visi nesugriūsime į tą 300 metrų gylio duobę? Ar atlygins nuostolius, jeigu mūsų namai prasmegs?" - klausė Pagirių kaimo bendruomenės centro asociacijos pirmininkė Rūta Pusvaškienė.

Ji nerimauja, ar apskritai Lietuvoje gali būti vykdoma kalnakasyba. Esą nėra tokių ekspertų, kurie galėtų atsakyti į visus klausimus. Gyventojams nesuprantama, kodėl pelnas iš valstybės išteklių turėtų atitekti privatiems verslininkams, o ne visiems gyventojams.

"Dar niekas mūsų neįtikino, kad ten niekada nebus laidojamos branduolinės ir kitokios kenksmingos atliekos", - baiminosi R.Pusvaškienė.

Ji apskritai abejoja, ar Kauno apskritis turės naudos iš projekto, nes, jos skaičiavimu, Kauno rajono savivaldybė tegautų 52 tūkst. litų mokesčių per metus, o kasykloje dirbtų ne daugiau kaip 300 žmonių.

Priekaištus vadina nepagrįstais

T.Bodrijė bendruomenės priekaištus laiko neracionaliais. Esą tam tikri suinteresuoti asmenys skleidžia melagingą informaciją apie projektą ir taip stabdo jo plėtrą.

Pirma, ES direktyvos draudžia naudingų iškasenų kloduose saugoti arba laidoti kenksmingas, juo labiau branduolines, medžiagas. Tačiau, likus kelioms dienoms iki poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pristatymo visuomenei, Pagiriuose buvo iškabinti tokio turinio raginimai: "Ateik ir pasakyk "ne" Ignalinos atominės elektrinės atliekų laidojimui."

"Gyventojai įsivaizduoja, kad atvažiuos ešelonais ir kraus tonomis radioaktyvias medžiagas - karvės bus dvigalvės, o braškės - oranžinės. Tai netiesa! Nesuprantu, kodėl kažkas stengiasi klaidinti visuomenę", - piktinosi T.Bodrijė.

Esą anhidrito šachtos yra vienos tvirčiausių pasaulyje. Be to, kasti šią medžiagą yra saugu, nebūna pavojingų dujų ir sprogdinimų.

Pavyzdžiu laiko Lenkiją

Prie analogiškos anhidrito kasyklos Lenkijoje gyvena žmonės, kurie dar nė sykio nesiskundė dėl triukšmo ar dulkių.

"Netoli šachtos perbraukiau žolę ranka - ji buvo visiškai švari", - tvirtino T.Bodrijė.
Į kasyklą prie Kauno planuojama investuoti 200 mln. litų: bus iškastos dvi vertikalios šachtos, įrengti privažiavimo keliai, geležinkelio atšaka, antžeminė darbų aikštelė. Iš šios sumos valstybei, kaip įvairūs mokesčiai, atitektų apie 25 mln. litų.

Kontrolinį "Margasmiltės" akcijų paketą ketina valdyti Lietuvos verslininkai, tačiau dalį akcijų planuojama parduoti užsienio investuotojams.

"Tai bus žinoma kalnakasybos bendrovė, užtikrinsianti sklandų eksportą į užsienį", - prasitarė Kauno verslininkas. Tačiau jis atsisakė įvardyti potencialaus investuotojo vardą, kol nepasirašyta bendradarbiavimo sutartis.

Pasaulinėje rinkoje tona anhidrito kainuoja apie 100 JAV dolerių.

Projektui pritrūko pinigų

Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Vyda Elena Gasiūnienė pasakojo, kad apie galimybę kasti anhidritą žinoma nuo 1978 m., kai prie Kauno buvo išžvalgytas telkinys.

Vėliau, 1992 m., jis buvo dar kartą patikrintas, o po metų parengta Žemės gelmių įsisavinimo ir panaudojimo programa, kurioje numatyta 1996 m. pradėti šachtos statybos darbus.

"Kasybos projektą parengė stiprūs šachtų projektavimo specialistai iš Baltarusijos, jį labai gerai vertino Vokietijos ir Rusijos ekspertai, tačiau pritrūko pinigų ir valstybė niekur nepasistūmėjo", - sakė V.E.Gasiūnienė.

Anhidrito telkinio žvalgymo grupėje dirbusi specialistė įsitikinusi, kad Lietuvoje kasti anhidritą sąlygos yra labai geros, o šios medžiagos ištekliai - neriboti.

Esą sovietmečiu kasti anhidrito nebuvo poreikio: žvyro, smėlio, klinties, dolomito iš savo šalies žemės gelmių kasdavome keliskart daugiau negu dabar, o granitinės skaldos pigiai atsigabendavome iš Ukrainos. Geležinkelio transporto paslaugos tada buvusios palyginti pigios - tonos pervežimas atsiėjo 7 kapeikas už kilometrą.

Prašo įvertinti iš naujo

Kauno rajono savivaldybė šią savaitę paprašė Aplinkos ministerijos įvertinti Pagirių kaimo bendruomenės centro prašymą, kuriame reikalaujama pakartoti poveikio aplinkai tyrimą.

Esą planuojamos statyti anhidrito kasyklos projektą turėtų įvertinti nepriklausomi ekspertai, kurie turi patirties panašiuose tyrimuose.

Be to, asociacijos nariai mano, kad reikia skubiai inicijuoti atitinkamų Lietuvos Respublikos įstatymų, kurie reglamentuoja mokesčių dydžius už gamtos išteklių naudojimą, pataisas, kad valstybė ir visi jos piliečiai, pradėjus eksploatuoti gamtos turtus, turėtų apčiuopiamos naudos.

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas atkreipia dėmesį į projekto apimtį. Esą jis padėtų spręsti nedarbo problemą, kurti pridėtinę vertę.

"Reikia atgaivinti verslą, turime būti suinteresuoti kurti darbo vietas, pritraukti investicijų, nestabdyti verslo plėtros, - sakė jis. - Tačiau kartu reikia įvertinti, ar būsimasis objektas turės įtakos žmonių sveikatai ir aplinkai, todėl ir kreipiamės į Aplinkos ministeriją."

Investuotojas paaiškės dar šiemet

2009 spalio 21 d. "Verslo žinios"

Į Druskininkų bendrovę „Margasmiltė“, kuri rengiasi šalia Kauno kasti anhidritą, pretenduoja keli stambūs investuotojai.

Tomas Bodrijė, anhidrito šachtų projektą inicijavęs įmonės atstovas, tikisi, kad su viena kompanija ketinimų protokolą pasirašys dar šiemet. Ponas Bodrijė potencialių investuotojų kol kas neišduoda – aišku tik tiek, kad viena bendrovė iš Vokietijos, o kita iš Anglijos. „Tai didžiulės kompanijos – pasauliniai prekių ženklai. Investuotoją visuomenei atskleisime, kai pasirašysime ketinimų protokolą“, – kalba p. Bodrijė.

„Margasmiltė“ pusmetį derino poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą, surinko 12 įvairių institucijų parašų, dabar laukia Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento išvadų. „Finišas jau arti. Tikimės, kad, pagal įstatymą, iki lapkričio pabaigos gausime atsakymą. Tik tada galėsime pasirašyti ketinimų protokolą su investuotoju“, – teigia pašnekovas.

Anhidritas – tai mineralas, dar vadinamas bevandeniu gipsu ar alebastru. Jis plačiai naudojamas statybų ir chemijos pramonėje. Žaliava itin paklausi pasaulinėje rinkoje, o Lietuva turi vieną didžiausių pasaulyje anhidrito telkinių. Be to, lietuviškas anhidritas unikalus dėl savo švarumo.

Kontrolę pasiliks sau

Ponas Bodrijė pasakoja, kad iki šiol jautė tarptautinį susidomėjimą anhidrito šachtų projektu, bet užsienio kompanijos buvo gana skeptiškai nusiteikusios. „Jos labai įtariai žiūri į dokumentų derinimo procedūras Lietuvoje, ypač, kai kalbama apie tokį didelį projektą. Bet, kai jau perėjome beveik visą derinimų labirintą, susidomėjimas virto derybomis“, – nurodo p. Bodrijė. Jis sako, kad suderinus PAV ir gavus institucijų pritarimą planuojamai veiklai su „Margasmilte“ susisiekė britų bankas.

„Dar projekto pradžioje domėjomės galimybėmis skolintis iš to banko, bet jie buvo atsargūs. O dabar patys sužinojo, kad dokumentų derinimo procesas eina į pabaigą ir su mumis susisiekė. Pasiimti kreditą – nėra jokių problemų, tik palūkanos didokos“, – pasakoja p. Bodrijė.

Anot jo, svarstomas variantas, kad investuotojas galės laiduoti už „Margasmiltę“ šiai imant kreditą – sąlygos galėtų būti palankesnės. „Įmonė išleis vidinę akcijų emisiją, ją nupirks investuotojas ir tie pinigai bus naudojami projektui. Gal užsienio kompanija už mus laiduos bankui. Mums taip pat svarbu, kad atėjus stambiam investuotojui dėl eksporto nereikės sukti galvos. Dalis žaliavos lieka Lietuvoje, dalis keliauja į jo gamyklas“, – teigia p. Bodrijė.

Anot jo, apsispręsta, kad kontrolinis akcijų paketas liks lietuvių rankose. „Taip patarė mokslininkai ir valstybės institucijos pageidavo“, – sako pašnekovas.

Atšilo santykiai

„Margasmiltės“ atstovas džiaugiasi, kad nebesipriešina vietinė bendruomenė, pradžioje ji buvo itin nedraugiškai nusiteikusi. „Ilgai ir detaliai aiškinome, kaip ir kas yra. Manau, žmonės ėmė suprasti, kad jiems nebūsime pavojingi. Per 4 pastaruosius mėnesius sulaukėme kelių šimtų kreipimųsi dėl galimybės įsidarbinti. Mes norime būti socialiai atsakingi ir džiugu, kad jau turėsime su kuo konkrečiai kalbėtis, nes vietiniai gyventojai sukūrė bendruomenę“, – kalba p. Bodrijė.

Anot jo, aktyviai projektu domisi ir Kauno įmonės, perdirbančios anhidritą, o ypač daug logistikos bendrovių. Mat vien šachtos infrastruktūrai sukurti numatyta 40 mln. Lt, o visas projektas kainuos 160–200 mln. Lt.

Slypi didžiuliai klodai

2009 rugsėjo 16 d. “Valstiečių laikraštis“. Saulius Tvirbutas

Mūsų šalyje yra dideli paklausaus pasaulyje anhidrito telkiniai, tačiau investuoti į jo gavybą ilgai niekas nesiryžo, kol tuo nesusidomėjo viena bendrovė.

Neseniai, pirmą kartą mūsų šalies istorijoje, bendrovė „Margasmiltė“ užsimojo išgauti giliai žemėje glūdintį anhidritą – pradėti eksploatuoti bevandenius gipso telkinius. Šis sumanymas gimė prieš dvejus metus. Jei jį pavyktų įgyvendinti, Lietuvoje atsirastų nauja kalnakasybos pramonės šaka, būtų sukurta daug darbo vietų, pagyvėtų eksportas.

Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Vida Gasiūnienė įsitikinusi, kad šalyje yra didelių anhidrito telkinių. „Tačiau jo eksploatacija labai brangi, reikalaujanti didelių investicijų, nes šachtas reikia kasti labai giliai, – sakė ji. – Antra vertus, anhidrito gavyba yra saugi darbininkams ir visai neteršia aplinkos, šachtose negali susikaupti pavojingų dujų.“

Anhidritas – sulfatų klasės mineralas ir nuosėdinė uoliena. Jis naudojamas trąšų, statybinių medžiagų, plastiko, popieriaus, baldų gamybos pramonėje. Į Lietuvą jis įvežamas iš Lenkijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, nors mūsų šalyje jo yra trilijonai tonų. Tačiau jo klodai slepiasi maždaug 300 m gylyje.

Ištirta, kad anhidrito gana gausu Kauno regione. Dar sovietmečiu netoli Garliavos gyvenvietės, šalia Pagirių kaimo, geologai žvalgė galimybes išgauti anhidritą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Vyriausybė ketino pradėti šių iškasenų gavybą. Parengtą projektą gerai įvertino vietos ir užsienio ekspertai, jį planuota pradėti įgyvendinti 1996 m. Tačiau prasidėjus ūkio nuosmukiui tam lėšų neskirta.

Kas gilias šachtas

Kasti anhidritą prieš dvejus metus sumanė bendrovė „Margasmiltė“. Ilgai truko tinkamo sklypo paieška, tebevyksta poveikio aplinkai tyrimas. Projektui reikės 160–200 mln. Lt. „Projektu domisi užsienio bendrovės, – teigė „Margasmiltės“ atstovas Tomas Bodrijė. – Rimtų ketinimų investuoti pareiškė įmonės „Knauf“ ir „Lafarge“. Neatmetame galimybės viską daryti savo jėgomis. Kreipsimės į bankus sindikuotos paskolos, pradėjome derybas su keliais užsienio investicijų fondais.“

Pasak T.Bodrijė, šalia Kauno per 2–3 metus tikimasi iškasti dvi apie 300 m gylio šachtas. Vienoje dirbs žmonės, kita bus skirta ventiliacijai ir iškasenoms iškelti. „Per tą laiką bendradarbiausime su mokymo įstaigomis, kad jos parengtų reikiamus specialistus, kviesime jų ir iš Lenkijos, kur gilios anhidrito eksploatacijos tradicijos, kreipsimės į darbo biržas, kad jos pagelbėtų perkvalifikuoti statybos sektoriaus darbuotojus“, – pasakojo T.Bodrijė. Kasykloje planuojama įdarbinti apie 700 žmonių. „Įskaitant įmones, kurios perdirba anhidritą, transportavimą, iš viso galima sukurti 1,5 tūkst. darbo vietų“, – mano T.Bodrijė.

Iš pradžių daugiausia tikimasi uždirbti iš eksporto, vėliau, manoma, kad vis daugiau vietinės žaliavos naudos vietos įmonės. Vienos tonos anhidrito kaina yra 250 Lt. Jo per metus žadama išgauti apie milijoną tonų. „Projektas turėtų atsipirkti per 10 metų“, – mano T.Bodrijė.

Turime nemažai išteklių

Vilniaus universiteto profesorius Algirdas Jurgaitis sakė, kad šalyje šiuo metu yra naudojamos kelios iškasenos. „Daugiausia naudojame žvyrą: jis reikalingas kelininkams, statybininkams, – kalbėjo jis. – Cemento gamyklos daug naudoja lietuviškos klinties, kelininkai skaldai gaminti perka dolomitą.“

Naudinga iškasena laikomas ir iš gilesnių klodų išgautas molis. Jį naudoja kelios plytų gamyklos, penktadalis molio įeina ir į cemento gamybos procesą.

Paprastas smėlis išgaunamas gaminti skiedinius, silikatines plytas. Turime ir kvarcinio smėlio karjerų prie Anykščių. Jo reikia stiklo fabrikams. „Mažais kiekiais panaudojamas ir glaukonitinis (žaliasis) smėlis, – pasakojo A.Jurgaitis. – Bet jis masiškai neišgaunamas, nes turi mažą paklausą ir kartais naudojamas pagaminti įdomesnį tinką, kuris būna žalias.“

Nedidelius naftos telkinius Lietuvos pajūryje A.Jurgaitis laiko egzotiška iškasena. „Jų nauda ūkiui labai maža, todėl didelės reikšmės jai neskirčiau“, – aiškino jis.

Dzūkijos regione slepiasi geležies rūdos telkiniai. Tačiau jos gavyba būtų brangi ir niokojanti aplinką, o juk šioje Lietuvos dalyje veši grybai, uogos, miškai turtingi retų gyvūnų ir augalų.

Pagaliai į ratus

Geologė V.Gasiūnienė minėjo, kad anhidrito kasyba yra viena švariausių ir visiškai nekenkia aplinkai. Tačiau verslininkai susidūrė su netikėtomis kliūtimis. „Margasmiltei“ įsigijus sklypą šachtų statybai, pasipylė vietos gyventojų skundai įvairioms instancijoms.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas neabejoja, kad šachtos eksploatacija būtų labai naudinga savivaldybei. „Turėtume daug naujų darbo vietų, o rajono biudžetas per mokesčius gautų papildomų pajamų, – aiškino jis. – Savivaldybės specialistai lankėsi tokioje pat kasykloje Lenkijoje ir įsitikino, kad ji visiškai nekenkia aplinkai.“

Pasak mero, „Margasmiltė“ susidūrė su asmeniniais interesais. „Viena garsi ponia sukėlė sumaištį ir sukurstė gyventojus, kad šis projektas būtų vilkinamas“, – mano V.Makūnas.

Pasirodo, projektui pagalius į ratus kaišioja su Kauno Daktarų grupuote siejamo Rolando Michalskio žmona, aktyvi Tautos prisikėlimo partijos veikėja Rasa Lebedevienė.

T.Bodrijė teigimu, R.Michalskio žmonos artima giminaitė siūlė jam įsigyti sklypą ir prašė 5 mln. Lt. Neįvykus sandoriui, netrukus pasipylė gyventojų protestai, paskleisti gandai, kad šioje vietoje planuojama laidoti Ignalinos atominės elektrinės atliekas. Projektą itin priekabiai ėmė vertinti ir Aplinkos ministerija, kuriai vadovauja į skandalus klimpstančios Tautos prisikėlimo partijos deleguotas ministras Gediminas Kazlauskas.

Kauno rajono valdžia ir geologai įvertino anhidrito šachtas Lenkijoje

2009 rugpjūčio 18 d. "15min"

Galimybė Pagiriuose, Garliavos apylinkių seniūnijoje, pradėti anhidrito kasybos veiklą iškėlė klausimų vietos gyventojams ir Kauno rajono vadovams. Šiuo metu UAB „Margasmiltė“, kuri ir ketina užsiimti iškasenų kasyba, užsakymu jau parengta Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, kurią vertina atsakingos institucijos.

Sužinoti, kaip kasamas anhidritas, koks galimas šachtų ir iškasenų transportavimo poveikis aplinkai, į Lenkijoje veikiančią anhidrito kasyklą „Nowy Lad“ praėjusią savaitę buvo išvykę Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Leonardas Stanaitis ir Savivaldybės vyriausiasis ekologas Darius Šlapikas. Išvykoje dalyvavo ir Lietuvos Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos bei anhidrito kasybos Pagiriuose projekto įgyvendintojų atstovai.

„Nowy Lad“ pavadinta kasykla jungia 3 šachtas, esančias Lenkijos ir Čekijos pasienyje, Niwnice ir Lubkow miestuose. Aplink kasyklas keliolikos kilometrų spinduliu įsikūrusios 19 įvairaus dydžio gyvenviečių. Niwnice yra tarp dviejų šachtų, o atstumai iki jų siekia apie 2 km. Aplink šachtas gausu ir mažesnių gyvenviečių bei vienkiemių – artimiausias nuo šachtos gyvenamasis namas stovi vos už keliasdešimties metrų. Boleslawiec miestas, skaičiuojantis 800 metų ir daugiau nei 40 tūkstančių gyventojų, turintis puikų vokiško stiliaus senamiestį, nuo šachtų nutolęs mažiau nei per 20 kilometrų.

Viena iš aplankytų „Nowy Lad“ kasyklų eksploatuojama jau daugiau nei 40 metų. Yra ir nauja šachta, pradėta eksploatuoti prieš 5 metus. Krašto istorija byloja, kad gipso ir anhidrito kasyba šioje vietoje vystoma jau 200 metų, o pirmieji kasėjai gipsą naudodavo šautuvų kaiščiams gaminti. Vėliau, kaip ir dabar, anhidritas pradėtas naudoti statybos, medicinos, trąšų pramonėje.

Lenkijoje anhidritas kasamas skirtinguose žemės lygiuose – senojoje šachtoje giliausia vieta yra 200 m po žeme, naujojoje – apie 70 m. Teigiama, kad nauja šachta taip pat gilės. Į šias kasyklas patenkama nuožulniomis šachtomis, kadangi vieta, kurioje kasamas anhidritas, yra kalnuotoje vietovėje, ir anhidrito klodai, kaip arterija, neria gilyn. Šioje vietoje klodai tęsiasi apie 3 km, plotis siekia 200 m. Todėl lenkų specialistai, išgirdę, kokio dydžio anhidrito klodai glūdi Lietuvos žemės gelmėse, ir kaip išvystyta infrastruktūra aplink numatytą kasybos vietą, patikino, jog palankesnę vietą sunku būtų rasti.

„Nowy Lad“ kasyklose per metus iškasama iki 250 tūkst. tonų anhidrito. Daugiau nekasama dėl to, kad orientuojamasi ne į iškasenų realizavimą, o į gipso produkcijos gamybą – kasyklos priklauso įvairius statybinius mišinius gaminančiam koncernui „Atlas“. Skaičiuojama, kad kasant tokiais kiekiais, anhidrito turėtų užtekti dar 100 metų.

Kasyklose šiuo metu dirba per 300 darbuotojų, visi jie – aplinkinių miestelių gyventojai. Beje, šiose kasyklose jau susiformavo kasybos specialistų dinastijos, jose dirbo kelių kartų atstovai. Šioms šachtoms specialistus ruošia arčiausia esantis Vroclavo universitetas.

Virš šachtų Lenkijoje įsikūrusios kelios gyvenvietės ir pavieniai namai. Per kelis dešimtmečius ištirta, kad požeminiams vandens telkiniams ir gyventojų šuliniams bei gręžiniams šachtos poveikio neturėjo – nepakito nei požeminių vandenų spaudimas, nei vandens lygis šuliniuose, požeminė kasyba taip pat neturi jokios įtakos ir vandens kokybei. Visų tyrimų rezultatai vieningi – šachtos yra ekologiškos ir žalos nei gamtai, nei gyventojams nedaro. Tyrimus atlikdavo ir universitetų, ir įvairių Lenkijos institucijų specialistai. Šaliai įstojus į Europos Sąjungą, visa tyrimų medžiaga buvo peržiūrėta tikrinant, ar šachtos atitinka ES reikalavimus, ir nustatyta, kad tyrimai atlikti laikantis griežčiausių reikalavimų.

Šachtas nuolat prižiūri ir Lenkijos Kasybos inspekcija, turinti ilgametės patirties, nes šioje valstybėje veikia dar ir 25 anglies bei kitokių rūdų šachtos. Inspekcijos specialistų išvados taip pat vienareikšmės – šachtos absoliučiai nepavojingos, nors lenkai anhidritą kasa kur kas pavojingesniu būdu negu tai ketinama daryti Lietuvoje – „Nowy Lad“ kasyklose naudojami sprogmenys. Lietuvoje anhidritas būtų kasamas pjaustant jį specialiais elektriniais pjūklais ir gremžiant itin moderniais įrenginiais.

Beje, produkcijos krovos darbai lenkų kasyklos žemės paviršiuje atliekami atviru būdu. Lietuvos specialistų delegacija įsitikino, kad net ir atvirai trupinant anhidritą ar kraunant jį į sunkvežimius bei vagonus, dulkės beveik nejuntamos – vos už 30 m nuo tos vietos, kur kraunamos iškasenos, dulkėmis neapnešta nei žolė, nei medžiai. Palyginti nedidelis ir garsas, nors senos šachtos smulkintuvai, esantys žemės paviršiuje, yra nenauji ir tarnauja jau daugelį metų.

Kasyklą Lenkijoje juosia tik natūrali uždanga – medžiai ir krūmai. Lenkai teigia, kad gyventojai dėl to diskomforto nejaučia, todėl nepilami pylimai ir nestatomos kitokios užtvaros. Lietuvoje planuojamoje kasykloje darbų aikštelė bus ne tik įrengta žemiau žemės paviršiaus, bet ir apjuosta 12 m aukščio pylimu, o patį pylimą ketinama dar apsodinti medžiais.

Per metus Pagirių anhidrito kasykloje, kurioje būtų sukurta apie 700 darbo vietų, planuojama iškasti 1 mln. tonų trupinto anhidrito ir apie 30 tūkst. tonų blokų. Iškasenų gavyba šioje kasykloje tęstųsi apie 30 metų.

Kam nafta, kai yra anhidrito

2009 rugpjūčio 6 d. "Verslo žinios"

Druskininkų bendrovė „Margasmiltė“ ėmėsi projekto, jis, teigiama, keliems dešimtmečiams padarytų Lietuvą svarbia pasaulio naudingųjų iškasenų rinkos žaidėja. Įmonė žada ne menkesnes investicijas nei britų „Barclays“ bankas, naują pramonės šaką, užtikrintą eksportą ir didžiulius mokesčius valstybei.

„Margasmiltė“ šalia Kauno, Pagirių kaime, ketina įrengti šachtą ir išgauti anhidritą – mineralą, dar vadinamą bevandeniu gipsu ar alebastru. Jis plačiai naudojamas statybų ir chemijos pramonėje, taip pat trąšų gamyboje, iš jo gaminamos gipskartonio plokštės, popierius, balta guma, plastikai, glaistas, dažai, klijai ir kt.

„Tai tokia žaliava, be kurios statybų ir chemijos pramonė negali apsieiti, o didieji klodai pasaulyje jau iškasti. Daugelis didžiulių statybinių medžiagų gamintojų, kaip „Knauf“ ar „Lafarge“, baigia eksploatuoti telkinius ir pasiliko tik rezervą, kad po ranka turėtų žaliavos, jei būtų sunku jos nusipirkti“, – pasakoja Tomas Bodrijė, UAB „Margasmiltė“ atstovas, inicijavęs anhidrito šachtų projektą. Jis tvirtina, kad žaliava itin paklausi pasaulinėje rinkoje, o Lietuva turi vieną didžiausių pasaulyje anhidrito telkinių. Be to, lietuviškas anhidritas išsiskiria švarumu. „Tai garantuotas verslas. 80 % anhidrito būtų sėkmingai eksportuojama, likusi dalis patenkintų mūsų įmonių poreikius, dabar anhidritą jos importuoja“, – kalba p. Bodrijė.

Susidomėjo užsienio kompanijos

Tona anhidrito šiuo metu pasaulinėje rinkoje kainuoja apie 250 Lt. „Margasmiltės“ skaičiavimais, per metus ji išgautų 1 mln. tonų šios žaliavos, išteklių užtektų 30–40 metų.
Ponas Bodrijė sako, kad projektą įgyvendinti kainuos 160–200 mln. Lt.

„Su kiekvienu mūsų žingsniu projektu vis labiau domisi užsienio bendrovės. Rimtus ketinimus investuoti pareiškė ir „Knauf“ bei „Lafarge“. Mes linkę bendrauti su visais, galimi įvairūs modeliai, keli partneriai. Bet neatmetame galimybės viską daryti savo jėgomis. Kreipsimės į bankus sindikuotosios paskolos. Lietuvos bankai, aišku, tokios sumos neduos, bet užsienio – tikrai padėtų“, – aiškina p. Bodrijė. Jis teigia, kad „Margasmiltė“ jau pradėjo derybas su keliais užsienio investiciniais fondais. „Anhidrito telkinys Lietuvoje Europai jokia paslaptis. Jį tyrė įvairiausi mokslininkai. Nieko keista, kad susidomėjimas didelis“, – sako pašnekovas.
Jei neužstrigs dokumentų tvarkymo procedūros, šachtų statyba prasidėtų kitą rudenį, o eksploatacija – 2012 m.

Nauda valstybei

Skaičiuojama, kad bus įdarbinta apie 200 žmonių, jie įrenginės aikštelę – užsakymų gaus statybų bei transporto bendrovės, o iškasus šachtą bus sukurta apie 700 darbo vietų.
„Savaime suprantama, apie šachtą plėtosis infrastruktūra, su žaliavos gavyba susiję verslai – pavyzdžiui, anhidrito apdirbimo. Darbo turės logistikos bendrovės, geležinkeliai, uostas“, – šviesius planus piešia p. Bodrijė.

Vien iš kasybos aikštelės – šachtų, krovos įrenginių – įrengimo valstybė gaus apie 25 mln. Lt. mokesčių.Pradėjus telkinį eksploatuoti, į valstybės biudžetą anhidrito kasėjai kasmet sumokėtų 150–170 mln. Lt mokesčių ir būtų dešimtuke tarp daugiausia mokesčių atseikėjančių Kauno miestui.

30 metų

Iki šiol Pagirių anhidrito telkinys išsamiai tirtas du kartus – prieš 30 ir prieš 17 metų. 1996-aisiais buvo išduotas leidimas įrengti šachtą ir kasti minėtą žaliavą, bet dėl ekonominių sunkumų ir investicijų stygiaus projektas atidėtas.

„Mintis atgaivinti projektą kilo šnekantis su lietuvių mokslininkais, tiesą sakant, prie kavos puodelio. Jie mane ir paskatino pagaliau inicijuoti anhidrito gavybą“, – pasakoja p. Bodrijė. Jis sako idėją plėtojęs 2 metus, ieškojo būdų įsigyti žemės šachtai įrengti, bet gyventojai jos parduoti nesutiko. „Vėliau sužinojome, kad bankrutavo viena įmonė ir bankas pagal išperkamosios nuomos sutartį pardavė mums 6 ha žemės. Šachtai įrengti daug nereikia“, – kalba pašnekovas.

Šiuo metu parengta anhidrito gavybos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita derinama įvairiose institucijose. „Mes griežtai laikomės poveikio aplinkai vertinimo reikalavimų ir procedūrų, nes žaliava yra strateginė, neturi likti jokių klausimų. Proceso spartinti tikrai nesirengiame. Tegu viskas vyksta pagal nustatytus terminus – geriau tegul institucijos viską įvertina ir kiek gali įsigilina, kad vėliau nereikėtų sustoti“, – teigia projekto iniciatorius.

Vėliau duos peno turizmui

Vos pajudėjo mūsų šalyje dar nebūtas kasyklų verslo projektas, kilo triukšmas – protestuoti ėmė greta šachtai numatytos teritorijos gyvenantys žmonės. Mat poveikio vertinimo ataskaitoje mokslininkai parašė, kad baigus kasybą šachta yra pakankamai saugi, kad joje būtų laikomos radioaktyviosios atliekos.

„Teoriškai tai galima daryti, bet praktiškai niekam Europoje to padaryti nepavyktų. Įvairios direktyvos draudžia laidoti bet kokias kenksmingas medžiagas naudingųjų iškasenų kloduose“, – aiškina „Margasmiltės“ atstovas. Anot jo, pasaulyje populiari praktika buvusias akmens kasyklas pritaikyti turizmui – įrengt muziejų, viešbučių, yra ir požeminių bažnyčių.

Anhidrito klodai yra maždaug 300 m. gylyje, virš klodo – apie 200 m. suakmenėjusio molio sluoksnis. Pats anhidritas yra labai tvirtas – fizikinės savybės kaip marmuro.
„Todėl šachta bus saugi dirbti, o vėliau dar daug metų ją bus galima naudoti kitiems dalykams“, – teigia p. Bodrijė.

Platūs "Margasmiltės" užmojai

2009 liepos 31 d. “Druskonis”

Druskininkiečiai už milijonines sumas Kauno rajone statys naudingųjų iškasenų kasyklas. Kažkas iš fantastikos srities? Tačiau bendrovės “Margasmiltė” atstovas Tomas Bodrijė įsitikinęs, jog šis projektas labai realus.

Ketina statyti šachtas

Respublikinė spauda praėjusią savaitę plačiai aptarinėjo UAB “Margasmiltė”, šalia kurorto turinčios žvyro karjerą, užmojus. “Druskininkų bendrovė į kasyklą Kauno rajone ketina investuoti 160 mln. litų ir sukurti 700 darbo vietų, tačiau projektui priešinasi vietiniai gyventojai. Žmones įbaugino poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Joje užsimenama, kad susidariusiose šachtose po kelių dešimtmečių būtų galima laidoti net radioaktyviąsias atliekas”, - rašė “Lietuvos rytas”.

Bankui įkeistą 6 hektarų žemės sklypą Pagirių kaime, Kauno rajone, druskininkiečiai įsigijo pernai. Čia jie planuoja kasti vadinamąjį bevandenį gipsą (kalcio sulfato anhidritą), kuris naudojamas statybos ir chemijos pramonėje. Šachtų statyba turėtų prasidėti maždaug po metų. Kasykloje dirbtų apie 700 žmonių, o tinkamų kasti anhidrito atsargų užtektų daugiau nei 30 metų.

“Margasmiltės” vadovų apskaičiavimu, projektas kainuos ne mažiau kaip 160 mln. litų. Pasak jų, dėl finansavimo jau tariamasi su Izraelio, Vokietijos, Šveicarijos investiciniais fondais.

Sunerimo gyventojai

Tačiau, sužinoję apie druskininkiečių planus, sunerimo aplink “Margasmiltės” įsigytą sklypą gyvenantys žmonės. Labiausiai juos gąsdina galimybė ateityje tuščiose šachtose laidoti radioaktyviąsias atliekas. Jau beveik 1200 Kauno rajono gyventojų pasirašė peticiją, reikalaujančią atsisakyti statyti anhidrito kasyklą Pagirių kaime. Jie skundais užvertė Kauno rajono savivaldybę, Kauno apskrities viršininko administraciją, kreipėsi net į Seimo narius.

“Margasmiltės” atstovai įtikinėja, kad pavojingų atliekų Pagiriuose laidoti niekas neketina, o poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengę mokslininkai nurodė tik tokią teorinę šachtų pritaikymo galimybę. Negana to, “Margasmiltės” savininkai ketina šalia kasyklos pastatyti poilsio ir turizmo parką, taip įrodydami, kad projektas nėra kenksmingas aplinkai. Jų teigimu, tai galėtų kainuoti dar apie 20 mln. litų. Pasirodo, tokie projektai populiarūs daugelyje pasaulio šalių, kur šalia šachtų irgi įrengiamos poilsio zonos.

Idėja sklandė seniai

Kabėdamas su “Druskoniu”, UAB “Margasmiltė” vadybininku - konsultantu prisistatantis Tomas Bodrijė neslėpė optimizmo: “Kaip dažnai Lietuvoje būna, dėl mūsų projekto susidarė priešprieša su visuomene. Tačiau valstybinių institucijų valdininkai į šį projektą žiūri palankiai, nes dabartinėje šalies ekonominėje situacijoje jis sukeltų ženklų judėjimą ne tik Kauno rajone, bet ir visoje Lietuvoje”.

Bet kaip kilo idėja imtis drąsaus, šalyje naujo kasyklų verslo? T.Bodrijė prisipažino, kad mintį Pagiriuose pastatyti šachtas ir kasti anhidritą jis pradėjo vystyti prieš porą metų. O patį tos teritorijos tyrimą ir naudingųjų iškasenų telkinio žvalgybą kompetentingi mokslininkai pradėjo prieš 30 metų – 1979-aisiais. Jau Lietuvai atgavus Nepriklausomybę – 1994-aisiais buvo parengtas šachtos kasimo techninis projektas. Tačiau netrukus dėl investicijų trūkumo ir prasidėjusio šalies ūkio nuosmukio jis buvo atidėtas.

“Įsigiję tą sklypą, susisiekėme su Pagirių anhidrito telkinį tyrinėjusiais, kasyklos įrengimo galimybių studiją rengusiais mokslininkais, - pasakojo T.Bodrijė, - ir nusprendėme įgyvendinti seniai sklandžiusią idėją realybėje. Užsakėm poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir, jeigu pritars visos suinteresuotos institucijos, pradėsim statyti šachtas ir kasti anhidritą”.

Toli siekiantys planai

Kas tai per mineralas – anhidritas? “Prisimenate statulėles ar vazas iš alebastro, kurias dažnai parsiveža mūsų tautiečiai, grįždami iš Egipto? Tai ta pati uoliena, tik kitaip vadinama”, - kalbėjo T.Bodrijė. Pasak jo, lietuviškas anhidritas būtų naudojamas statybiniams mišiniams, interjero apdailos plokštėms, aliejiniams dažams, popieriui, baltai gumai gaminti ir pan. Juolab anhidrito poreikis pasaulyje vis didėja, o tokios geros kokybės šio mineralo kaimyninės šalys neturi.

Projekto iniciatoriai planuoja, jog pastačius šachtas, per metus bus iškasama maždaug milijonas tonų anhidrito. Tokiam skaldos kiekiui išvežti kiekvieną darbo dieną iš kasyklos išriedės 38 vagonų traukinio sąstatas ir 33 sunkiasvoriai sunkvežimiai.

Anot “Margasmiltės” atstovo, projektuojant kasyklų šachtas, bus pasitelkta vokiečių, austrų bei rusų projektuotojų patirtis. Taip pat projekte bus iš karto numatyta šalia kasyklų statyti poilsio ir turizmo centrą. “Suprasdami, kad alternatyva pramoninei veiklai turi būti, ir išklausę visuomenės nuomonę, nusprendėme iš būsimo kasyklos pelno šalia jos įrengti poilsio bazę. Tai yra, investuoti į vietinę infrastruktūrą, kad pasijustų apčiuopiama nauda ne tik valstybei, bet ir visuomenei”, - tarsi iš rašto sklandžiai bėrė T.Bodrijė.

Bus ir turizmo centras

Pasak projekto iniciatoriaus, šitaip “Margasmiltė” orientuojasi į kitų šalių praktiką derinti kasyklas su poilsio bei turizmo objektais. Artimiausias pavyzdys - Vokietijoje, prie Eseno miesto, vietoje šachtų įsteigtas industrijos parkas, įtrauktas į UNESCO paveldo programą. Ten nebeveikiančiose kasyklose įrengti viešbučiai, baseinai, kazino, ledo arenos bei konferencijų salės.

„Tokiu būdu mes užsigarantuosime, kad niekas ateity nesugalvotų nebeeksploatuojamose mūsų šachtose laidoti kenksmingų atliekų”, - teigė T.Bodrijė. Tam tikslui “Margasmiltė” ketina papildomai šalia kasyklų įsigyti žemės sklypų ir padidinti savo teritoriją iki 12-15 hektarų.

Jeigu viskas vyks, kaip planuoja projekto iniciatoriai, šachtos turėtų pradėti veikti 2012-aisiais. Turizmo centras numatomas statyti iš kasyklos pelno, todėl jis turėtų iškilti kur kas vėliau. T.Bodrijė žiniomis, tokios šachtos atsiperka per 7-10 metų. “Šis projektas bus unikalus ir tuo, kad jau šachtų statybų metu valstybė mokesčių pavidalu gaus daugiau nei 24 mln. litų, statybose ras darbą apie 200 žmonių”, - žvaliai kalbėjo jis.

“Manau, kad ir su protestuojančiais rasim bendrą kalbą. Juk tos iškasenos yra valstybės turtas, tad jei ne mes, ateis kiti. Į ateitį žiūriu optimistiškai. Taip, viskas čia yra realu. Ir tos šachtos bus pastatytos anksčiau ar vėliau. Per daug įtraukta akademinės visuomenės, vyriausybinių įstaigų atstovų, teisininkų, kad šis projektas žlugtų”, - įsitikinęs T.Bodrijė.