ENGLISH VERSION   

Apie anhidrito gavybą Pagirių telkinyje

Vienas iš dar nenaudojamų itin vertingas ir gausiai paplitęs Lietuvos žemės gelmių turtų yra anhidritas.  Tai sulfatų klasės mineralas ir nuosėdinė uoliena. Chemiškai – kalcio sulfatas CaSO₄. Anhidritui reaguojant su vandeniu susidaro gipsas (CaSO₄·2H₂O). Kietumas pagal Moso skalę 3,5, specifinis tankis 2,9. Gerai poliruojasi. Uoliena tanki, be porų, neplyšiuota, neporėta (monolitiška), nelaidi nei skysčiams nei dujoms, kieta ir atspari. Iš esmės pagal fizines savybes ši medžiaga labai panaši į marmurą. Lietuvoje anhidritas ištisiniu 40-60 m storio klodu užpildo viršutinio permo Priegliaus svitos sulfatinių nuogulų storymę, kuri išplitusi visoje pietinėje ir pietvakarinėje Lietuvoje, apie 12 tūkst. km² plote 155-790 m gylyje. Jo ištekliai sudaro daugiau nei trilijoną tonų. Tuo būdu, anhidrito gavyba galima tiktai požeminiu būdu, iškasant šachtą, pastatant būtinus antžeminius pastatus, geležinkelio ir automobilinio transporto kelius bei  pakrovimo aikšteles. Arčiausiai žemės paviršiaus pakankamai storas anhidrito sluoksnis aptinkamas rytinėje savo išplitimo dalyje Kauno-Prienų apylinkėse ir gelmėja pietvakarių kryptimi. Polinkio kampas nedidelis – tiktai 1-2^o. Todėl šioje Lietuvos dalyje ir buvo išžvalgytas Pagirių anhidrito telkinys.Šios teritorijos tyrimas ir telkinio žvalgyba prasidėjo dar 1979 metais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, o Sovietų Sąjungai pradėjus propagandinį karą, kad Lietuva, neturtinga mineraliniais ištekliais ir be  Rusijos turtų neišgyvens bei pabandžius prispausti ekonominės blokados gniaužtais, buvo inicijuota padidinti Lietuvos galimybę gausiau naudoti savo žemės gelmių turtus. Tada buvo dar kartą papildomai tirtas Pagirių anhidrito telkinys, išgręžtas gręžinys šachtos kamieno geologiniam pjūviui nustatyti. Lietuvos Respublikos vyriausybė 1994-03-15 d. nutarimu Nr. 169 patvirtino Valstybinę programą „Žemės gelmių įsisavinimas ir panaudojimas“. Joje buvo numatytas Pagirių anhidrito telkinio įsisavinimas. Parengtas šachtos kasimo techninis projektas. Jo įgyvendinimas turėjo prasidėti dar 1996 metais. Projektą gerai įvertino tiek Lietuvos atsakingų institucijų specialistai, tiek užsienio ekspertai. Tačiau šis projektas dėl investicijų trūkumo  ir prasidėjusio ūkio nuosmukio buvo atidėtas. Tai nebuvo teisingas sprendimas, nes ūkiui iš sąstingio pabudinti reikalingi nauji projektai ir naujos investicijos. Itin patrauklu yra tai, kad šis projektas – tai pliko lauko investicija, kurios metu būtų sukurta apie 650-700 naujų darbo vietų. Ir tai vien tiktai tiesiogiai susijusių su šios žaliavos kasyba. Jos perdirbimas atitektų cemento, trąšų statybinių gipso medžiagų, popieriaus, dirbtinės odos, medicinos pramonei. Nemažą uolienos dalį būtų galima panaudoti sieninių apdailos plokščių, palangių, laiptų, grindų, skulptūrų, suvenyrų gamybai. Šiai veiklai taip pat būtų reikalingos darbo rankos. Ne vienas mūsų tautietis grįždamas iš Egipto parsiveža gražių statulėlių ar vazų iš alebastro. O juk tai ta pati uoliena.

Kiekvienos šalies išsivystymo lygis tampriai siejasi su vietinių mineralinių žaliavų naudojimu. Pasauliniame geologų kongrese Brazilijoje prieš kelis metus buvo pateikti skaičiai, kad aukšto ekonominio išsivystymo šalyse skaičiuojant vienam gyventojui iškasama apie 70-105 t mineralinių žaliavų per metus. Lietuvoje šis rodiklis apie 10 kartų mažesnis. Ne veltui Lietuvos valstybės kontrolė, atlikusi valstybinį žemės gelmių naudojimo auditą, viena iš aktualiausių spręstinų problemų nurodo „panaudoti nenaudojamų ar menkai naudojamų naudingųjų iškasenų ekonominį potencialą ir taip sumažinti statybinių medžiagų importą bei padidinti jų eksportą, kurti Lietuvoje naujas darbo vietas.“ Planuojamas vystyti projektas  būtų tiesioginis atsakas į šias Valstybės kontrolės audito išvadas.

Kodėl Pagiriai?

Garliavos apylinkėse anhidrito klodas slūgso pakankamai negiliai (290-320 m), jo klodo storis 30-40 m, dangos sluoksniai sudaryti daugiausiai iš nelaidaus vandeniui molio ar priemolio. Šios sąlygos lėmė, kad buvo ieškoma palankesnės infrastruktūros. Didelio pralaidumo plentai Kaunas-Marijampolė ir Kaunas-Prienai arti geležinkelio linijos ir Mauručių stoties sudarė prielaidas čia dar 1979 metais atlikti geologinius tyrimus ir išžvalgyti anhidrito telkinį. Telkinio paviršiuje nėra gyvenviečių. Pavienės sodybos išsidėsčiusios retai – 300-400 m viena nuo kitos. Tai sudaro sąlygas šachtos įrengimo žemės sklypą parinkti tokioje vietoje, kad antžeminė įmonės veikla neįtakotų gyvenimo kokybės pokyčių aplinkiniams gyventojams.

Milijonas tonų. Daug ar mažai?

                      Šachtos rentabilumui užtikrinti per metus turi būti realizuojamas maždaug toks kiekis. Tokiam anhidritinės skaldos kiekiui išvežti pakanka, kad kiekvieną darbo dieną iš kasyklos išriedėtų 38 vagonų traukinio sąstatas ir išvažiuotų 33 sunkiasvoriai sunkvežimiai. Ar gali toks sunkiojo transporto kiekio padidėjimas valstybiniame plente tarp Prienų ir Garliavos ar Via-Baltika automagistralėje  kaip nors apsunkinti susisiekimo sąlygas? Tai būtų sunkiai suvokiama, nes netgi siauresniojo plento į Prienus paros pralaidumas siekia nuo 10 tūkst. automobilių iki 58 tūkst. automobilių. O vienas nepilnas geležinkelio sąstatas? Jis būtų formuojamas Mauručių geležinkelio stotyje iki kurios manevrinis lokomotyvas guminiais ratais lėta eiga per keturis kartus atitemptų po 9-10 vagonų. Ar vieno naujo geležinkelio sąstato išvažiavimas iš Mauručių geležinkelio stoties jau tampa nebepakeliamu aplinkiniams gyventojams? Juk dėl vieno pravažiuojančio  traukinio geležinkelio sanitarinė apsaugos zona netampa platesne.

                      Lietuvoje yra keli karjerai iš kurių per metus iškasama ir išvežama daugiau nei po vieną milijoną tonų žvyro ar dolomitinės skaldos. Ar dėl to Pakruojo rajono gyventojai prarado savo sveikatą? Statistika rodo, kad plaučių ligomis pakruojiškiai serga mažiau nei Lietuvos vidurkis, nors turėtų dėl karjerų veiklos ir iš jų sklindančių dulkių būti tarp pirmaujančių. Tai ar milijonas tonų minėtu būdu pervežamos žaliavos gali būti siaubu aplinkiniams gyventojams?

Požeminė kasyba. Kas tai?

          Anhidrito kasyba šachtomis yra viena iš ekologiškiausių iš visų nerūdinių medžiagų gavybų, turinti minimalų poveikį gamtinei aplinkai. Didelis anhidrito klodo storis ir jo stipruminės savybės išeliminuoja bet kokį paviršinio grunto dislokacijų galimybę, o tai, kad gavyba vyksta po žeme, uolieną atskiriant nuo masyvo mechanizmų darbiniai instrumentai aušinami vandeniu ir anhidrito skalda lieka drėgna, neatsiranda dulkių, kurios dažnai lydi naudingųjų iškasenų kasybą karjeruose. Anhidrito klodas yra sausas ir nelaidus vandeniui, todėl neatsiranda užterštų nuotekų, o technologiniame procese naudojamas vanduo cirkuliuoja uždarame cikle. Anhidrito  klode nėra pavojingų dujų, todėl nėra sprogimų ar oro taršos pavojų. Čia visa iškasta uolienos masė yra žaliava. Netgi pačios smulkiausios nuotrupos. Tuo tarpu  požeminėse anglies ar metalų rūdų kasyklose didele gamtosaugine problema tampa šių žaliavų sodrinimo atliekų utilizavimas, nes jose būna nemaži kiekiai pirito ir kitų nestabilių ore mineralų, kurie teršia tiek orą, tiek nuotekas.

Triukšmo šaltiniai. Kokie jie?

                      Anhidritas atskiriamas iš sluoksnio giliai po žeme, 300 m giliau paviršiaus. Ten vykstančio proceso triukšmas viršuje nesigirdi ir nesijaučia. Trupintas anhidritas arba pjauti blokai pakeliami į žemės paviršių elektriniais keltuvais. Iš principo tai pramoniniai liftai. Jų keliamam triukšmui įvertinti pakanka išbandyti panašios paskirties liftą Vilniaus televizijos bokšte. Aplinkiniai Lazdynų kvartalo gyventojai jo darbo nejaučia. Pakeltas trupintas anhidritas gali būti sijojamas uždarose patalpose, o atskirti didesni nei 6 cm skersmens gabalai papildomai dar gali būti trupinami. Netgi atviroje vietoje tokių trupintuvų skleidžiamas triukšmas jau už 20 m neviršija 65 dBA. Toks triukšmo lygis leistinas gyvenamojoje aplinkoje. Tai yra šiek tiek daugiau nei skalbimo mašinos skleidžiamas triukšmo lygis. Tačiau visą šį papildomą anhidrito skaldos smulkinimo procesą galima atlikti ir po žeme. Tada ir šis triukšmo šaltinis išnyksta. Anhidritinė skalda vis dar yra drėgna, todėl dulkės nekyla. Byrant iš žaliavos pakrovimo bunkerių skaldai į biralinius vagonus ar į automobilius triukšmo lygis nėra intensyvus. Visas šis procesas vyksta pakrovimo aikštelėje, kuri yra izoliuota nuo aplinkos akustiniu barjeru – 10-12 m aukščio grunto pylimu, kuris yra apželdintas ir puikiai slopina triukšmą. Šių procesų netgi artimiausi gyventojai iš savo sodybų negirdės. Išvežimo kelyje kas 15 min pravažiuos vienas sunkiasvoris automobilis. Šis kelias bus 240 metrų atstumu nuo artimiausios sodybos. Šiuos automobilius jos gyventojas galės matyti, tačiau menkai girdės. Planuojama nutiesti geležinkelio atšaka išliks dabartinio geležinkelio sanitarinės apsaugos zonos ribose, todėl papildomo poveikio gyventojams negali turėti. Taigi, objekte nėra tokios veiklos, kuri skleistų tiukšmą, viršijantį higienos normas už gamybos aikštelės.

Oro tarša kietosiomis dalelėmis. Iš kur jos?

                      Anhidrito atskyrimas nuo masyvo įmanomas tiktai aušinant mechanizmų pjovimo antgalius vandeniu. Tai išeliminuoja dulkių kilimo priežastis. Atskelta drėgna uoliena iškart transporteriu paduodama iki sietų, o nedidelė dalis stambesnių nuotrupų – į smulkintuvą. Šio proceso metu dulkių nėra. Pakelta drėgna skalda patenka į uždarus pakrovimo bunkerius arba sandėlius. Jei žaliava sandėlyje pradžiūtų ir krovimo metu susidarytų galimybė dulkėms kilti, žaliavos pakrovimo mazge numatyta galimybė drėkinti anhidrito skaldą purkštukais. Anhidrito miltų malimo mašina yra uždaro tipo, o sumalti miltai supilami tiesiog į pakavimo maišus, kurie užsiuvami ir iš jų niekas neišbyra. Kaip alternatyva numatoma visą šį procesą atlikti požemyje greta produkcijos iškėlimo šachtos.  Žaliavos išvežimo kelias ir pakrovimo aikštelės bus asfaltuotos. Čia reikšmingo dulkių kilimo iš po ratų tikimybė itin menka. Ją taip pat galima reguliuoti ir, esant sausrai bei susikaupus ant asfalto dulkių, jas nuplauti. Lieka vienintelis kietųjų dalelių patekimo šaltinis – transporto vidaus degimo variklių išmetamos dujos. Tačiau jų kiekis itin mažas, juos skleis mobilūs šaltiniai ir ši tarša išsklaidys plačioje erdvėje. Taigi, nesant kietųjų dalelių formavimosi šaltinių negali būti ir oro taršos jomis.

Oro tarša lakiais cheminiais junginiais. Kas jie tokie?

Anhidrito gavybai sėkmingai vykdyti, įmonėje bus eilė pagalbinių tarnybų, kurių veiklos metu formuojasi kai kurie teršalai: sieros rūgšties aerozolis, kuris išsiskiria pakraunant akumuliatorius ir ruošiant elektrolitą, abrazyvūs metalų milteliai, atsirandantys  atliekant metalo darbus, metalo suvirinimo aparatų aerozoliai ir mangano oksidas, metilo spirito ir ksilolo garai, atliekant dažymo darbus. Jų kiekiai nėra reikšmingi, nes darbai bus vykdomi tiktai epizodiškai, kai rekės ką nors remontuoti. Išimtį sudaro akumuliatorių pakrovimas, kuris bus pastoviai vykdomas. Tačiau šie darbai atliekami specialiose patalpose ir specialiose spintose, aprūpintose trauka ir valymo filtrais. Visa tai nėra išskirtinė su anhidrito šachtos veikla susijusi tarša. Lygiai tokie pat darbai atliekami bet kurioje automobilių ar žemės ūkio mašinų remonto įmonėje.  Automobilių servisai veikia miestuose, greta gyvenamųjų namų, juose pastoviai vyksta metalo pjovimo, virinimo ar dažymo darbai. Ir jie čia nėra pavojingi aplinkiniams gyventojams. Tuo tarpu, projektuojamame objekte šie darbai bus atliekami tiktai epizodiškai, remontuojant įrenginius ar mašinas. Dalis šių darbų bus atliekama požemyje. Pagal darbų apimtis  ši veiklos dalis neįtakoja aplinkos pokyčių.

Veiklos santykis su požeminiu ir paviršiniu vandeniu. Koks jis?

Planuojamos kasti šachtos vietoje gruntinio vandens sluoksnio nėra, nes po dirvožemiu iškart slūgso limnoglacialinis molis. Giliau slūgso taip pat nelaidūs vandeniui viršutinio pleistoceno Baltijos, Grūdos ir Varduvos svitų moreninio priemolio sluoksniai. Bendras jų storis šioje vietoje sudaro 33 m. Taigi nuo paviršiaus iki pirmojo vos tiktai 2 m storio vandeningo tarpmoreninio Žemaitijos-Varduvos sluoksnio yra didelio storio izoliacijos sluoksnis.  Taigi paviršiuje vykdoma veikla niekaip negalės paveikti gruntinio vandens sluoksnio, nes jo, paprasčiausiai, nėra. Giliau aptinkami dar du tarpsluoksniniai vandeningi horizontai. Visi jie yra patikimai izoliuoti vienas nuo kito ir nuo  viršutinio permo sulfatų storymės nelaidžiais molio, priemolio aleurito sluoksniais, todėl numatomas kasti anhidrito sluoksnis išliks sausas. Į iškastus šachtų kamienus negali patekti minėtų sluoksnių vanduo, nes šachtos sienelės betonuojamos ir tvirtinamos ketaus žiedais. Kasimo metu visi vandeningi sluoksniai užšaldomi. Tai įprastinis požeminių kasinių įrengimo būdas, apsaugantis darbo vietas ir vandeningus sluoksnius nuo įtakos vienas kitam.. Nei šachtos kasimo metu, nei jos eksploatavimo metu požeminis vanduo nebus pumpuojamas, todėl jokio lygio kritimo negali būti. Hidrogeologiniu požiūriu parinkta šachtos eksploatavimui vieta yra itin puikiai izoliuota nuo vandens pritekėjimo į požeminius kasinius ir nuo vandeningų sluoksnių užteršimo kasant anhidritą.

Už 150-170 m nuo planuojamo naudoti žemės sklypo iš vakarų į rytus teka Kumės upelis. Šio upelio slėnio gylis ties planuojama naudoti teritorija yra apie 8-10 m. Kumės upelio vagos plotis vos 1,5-2 m. Tokio ilgio upelių pakrantės apsaugos juostos plotis tiktai 2,5 m, o apsaugos zonos plotis – 100 m. Tuo būdu šachta lieka už upelio apsaugos zonos ribų. Būtina pastebėti, kad vos 10-30 m piečiau Kumės upelio vagos yra supiltas geležinkelio pylimas, kuris atitveria pietinį jo slėniuko šlaitą ir jokie teršalai, jeigu jie ir atsirastų, iš tos pusės negalėtų patekti į upelį. Slėnis išplautas molio ir priemolio sluoksniuose, todėl netgi infiltracijos būdu per gruntus šio upelio vanduo negalėtų būti užterštas iš pietinės pusės.

Susikaupęs lietaus kanalizacinis ar technologinis vanduo bus nukreipiamas į valymo įrenginius. Praktiškai jis turės būti valomas nuo drumzlių, nes cheminės taršos šiame objekte nėra.

Ar gali būti dar palankesnių pramoninės veiklos sąlygų?

Anhidrito  klode nėra pavojingų dujų, todėl nėra sprogimų ar oro taršos pavojų. Tačiau pagalbiniuose technikos ir įrenginių remonto baruose bus naudojamos degios ir galinčios sprogti dujos. O kur jos nėra naudojamos? Argi jų nenaudoja rimtesnis ūkininkas ar žemės ūkio bendrovė savo technikos kieme? Argi jų nenaudoja kiekvienas gyventojas, maisto gaminimui naudojantis gamtines ar suskystintas dujas? Argi nestatomos automobilinio kuro  degalinės miestų gyvenamuosiuose kvartaluose? Kiek reikia antžeminėje anhidrito šachtos aptarnavimo aikštelėje sukaupti dyzelinio kuro vieno manevrinio lokomotyvo poreikiams tenkinti ar sukaupti dujų epizodiškiems metalo pjovimo bei virinimo darbams? Aišku, kad tai kiekiai, kurie toli gražu neprilygsta pavojingų medžiagų  ribiniams kiekiams viename objekte.

Žemės paviršiaus deformacijos. Ar jos galimos?

Lietuvoje požeminė naudingųjų iškasenų gavyba šachtomis dar nebuvo atliekama. Parinktas anhidrito kasimas požemyje kameromis būdas yra pats priimtinausias,  nes tada skliautai nesideformuoja ir nepradumba. Pasaulyje tokie kasiniai visuomenės veikloje jau naudojami kelis tūkstančius metų ir jie nekelia jokio pavojaus aplinkai. Įsivyravusi nuomonė apie itin pavojingą aplinkai veiklą dėl požeminės kasybos, iškastų ertmių skliautų įgriuvimus ir žemės paviršiaus nusėdimus, apie sprogimus dėl metano dujų sankaupų yra nepagrįsta geologine žemės gelmių sandara. Lietuvos geologijos tarnyba, operuodama visa informacija apie Lietuvos žemės gelmių sandarą, neabejoja tokios kasybos saugumu. Požeminiai skliautai stabiliose žemės gelmėse išsilaiko šimtus tūkstančių metų (Meksikoje yra didžiulės ertmės su išsikristalizavusiais milžiniškais labai trapiais selenito kristalais 600 tūkst. metų senumo, Egipto faraonų požeminės kapavietės klintyse išlikusios iki mūsų laikų,  Lenkijoje Veličkos akmens druskų kelių šimtų metų kasyklose dabar veikia sanatorijos).  Senosios Romos tuneliai, ant kurių pastatytas šiuolaikinis miestas su visa infrastruktūra, atlaiko milžinišką technogeninę apkrovą, visų didžiųjų pasaulio miestų požeminio metro tuneliai iškasti netgi seismiškai aktyviose žemės plutos struktūrose nekelia baimės visuomenei ir naudojami. O jie nutiesti po daugiaaukščiais pastatais, daug arčiau žemės paviršiaus, kartais nestabiliuose gruntuose, t.y. nepalankiose požeminei statybai vietose, tačiau negąsdina visuomenės. Tuo tarpu  tokios palankios požeminei saugiai kasybai  vietos, kaip Lietuvos anhidrito klodai, mažai kur pasaulyje yra: klodo sausinti nereikia, požeminis vanduo izoliuojamas ir jokiuose procesuose nedalyvauja, sluoksniai pakankamai stiprūs, projektiniai skaičiavimai  skliautų stabilumui užtikrinti padaryti. Jie paremti žmonijos kalnakasybos praktika ir fizikos dėsniais. Lietuva nėra izoliuota planeta, kurioje veikia kitokie gamtos dėsniai. Todėl žemės paviršiaus pradubimai eksploatuojant uolines padermes aprašytu būdu negali vykti.

Baimė, kad važiuojantis transportas, geležinkelio sąstatai ar kokie nors statiniai gali įtakoti iškastų kamerų skliautų įgriuvimus tėra vien emocijos. Požeminės slėptuvės atominio karo atvejui savo laiku buvo statomos daug arčiau žemės paviršiaus ir jos turėjo atlaikyti daug galingesnius smūgius nei geležinkelio vagonų dundėjimas bėgių sandūrose. Arkos formos skliautai, kurie bus iškastose ertmėse, apskaičiuojami įvertinant visų sluoksnių spaudimą. Jie neįgriūva.

Žemės sklypų vertė. Kas ją įtakoja?

Nekilnojamojo turto ir žemės sklypų vertę lemia daugybė faktorių. Netgi globaliniai ekonomikos pokyčiai. Jos kainos formavimosi bruožų vienareikšmiškai neįmanoma įvardinti. Tačiau galima paanalizuoti kai kuriuos aspektus. Virš anhidrito telkinio esantiems žemės sklypams yra nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis žemės ūkio arba miškų ūkio ir nustatyti jos naudojimo apribojimai, susiję su čia esančiais naudingųjų iškasenų ištekliais. Taigi, žemės sklypų savininkai neturi teisės keisti žemės naudojimo paskirties iš žemės ūkio ar miško ūkio į skiriamą gyvenamųjų pastatų statybai ar komercinei paskirčiai. Žemės ūkio paskirties žemės vertė nustatoma pagal jos našumą, o miško – pagal medynų sudėtį ir amžių. Taigi, pradėjus veikti šachtai, minėti faktoriai nei viename žemės sklype nepakis. Tai kodėl turi kristi jos vertė? Juk žemės ar miško ūkio veikla šiuose sklypuose bus galima ir toliau be jokių apribojimų. Virš iškastų 300 m gylyje stabilių kamerų, žemės paviršiuje jokia veikla neribojama.

Jeigu atviru būdu eksploatuojamų telkinių visoje teritorijoje kasybos darbai turės būti atliekami, tai kasant naudingąsias iškasenas šachta, žemės naudojimo paskirtis turi būti pakeista į kitos paskirties žemę tiktai tame sklype, kuriame išsidėstys antžeminiai šachtos įrenginiai. Pradėjus kasti požeminiu būdu anhidritą, visame likusiame telkinio plote žemės sklypų savininkai galėtų nuimti disponavimo žeme apribojimus, susijusius su naudingųjų iškasenų buvimu, nes jų sklypai nebekliudys valstybei prieiti prie jai priklausančių išteklių. Tada žemės savininkai galėtų toliau naudoti savo žemę be jokių apribojimų pagal patikslintus teritorijų planavimo dokumentus. Atsiradusi galimybė žemės ūkio paskirties žemę keisti į kitos paskirties žemę, sudaro prielaidas žemės sklypo vertei didėti žemės naudojimo galimybių įvairovei padidėjus, o ne žemės gelmių, kurios priklauso valstybei sąskaita.

Iškastos ertmės. Ar tai sandėliai radioaktyvioms atliekoms?

 Radioaktyvių atliekų saugojimo problemomis užsiimančios Lietuvos valstybinės institucijos neplanuoja ir nenumato anhidrito storymę naudoti šių atliekų saugojimui. Tokios saugyklos jau įrenginėjamos Ignalinos rajone, netoli atominės elektrinės.  UAB „Margasmiltė neplanuoja vystyti tokios veiklos, nes tai būtų nesuderinama su statybinių žaliavų eksploatacija ir jų tiekimu rinkai. Ateityje iškastas kameras bus planuojama pritaikyti turizmo reikmėm ir įvairių produktų sandėliavimui.Tai būtina numatyti jau šachtos projekto rengimo metu, nes būtina numatyti tokį eksploatacijos būdą ir kamerų išdėstymą, kad jos pastoviai išliktų stabilios be papildomo tvirtinimo. Vienoje panašioje šachtoje, kažkada įrengtoje balistinėms raketoms,  Žemaitijos muziejus „Alka“ priima lankytojus. Gausiu turistų srautu garsėja Veličkos druskų kasyklos Lenkijoje, Vokietijoje Rūro baseine buvusios anglies šachtos paskelbtos UNESCO pramoniniu paveldo  objektu, taip pat gausiai lankomos turistų.

Ar gali požeminė anhidrito kasykla būti pavojinga ?

Tegu skaitytojas pats nusprendžia pagal pateiktus faktus. Projekto vystytojai įsitikinę, kad tai pažangiausias dar nenaudojamų Lietuvoje, itin vertingų naudingųjų iškasenų ekologiškiausias eksploatacijos variantas, kuris atneš neabejotiną naudą ne vien tiktai Kauno zonai, bet ir visam mūsų kraštui. Pabaigai žiupsnelis istorijos. Devyniolikto amžiaus pabaigoje visas Paryžius protestavo prieš vokiečio Eifelio siekį sumontuoti metalinį bokštą. Protestuotojai manė, kad ši metalo krūva sudarkys Paryžiaus architektūrą, sumenkins įvaizdį, bokštas surudės ir nugrius, atnešdamas didžiulę žalą miestelėnams.  Šiandien tai yra Paryžiaus ir visos Prancūzijos simbolis. Gal vertėtų pasimokyti iš istorijos?

 Lietuviško anhidrito nuotraukos